pasakos

pãsakos. Mažojoje Lietuvoje užrašyta apie 460 pasakų: 25 pasakų variantai apie gyvūnus, 135 stebuklinės pasakos, 24 pasakos-legendos, 8 parabolės, 43 novelinių pasakų variantai, apie 30 pasakų apie kvailą velnią, apie 140 buitinių pasakų, 27 melų pasakos, 5 formulinių pasakų variantai. Augustas Schleicheris pirmasis užrašė lietuvininkų pasakų: 1852 su savo talkininkais (mokytojas Kristupas Kūmutaitis ir ūkininkas Maroldas) Ragainės, Tilžės bei Rusnės apylinkėse rinkęs pasakas. 1857 jas paskelbė Lietuvių kalbos vadovo II knygoje Lietuvių kalbos skaitiniai ir žodynas ir šių pasakų vertimus į vokiečių kalbą. Tai lietuviškų pasakų pirmoji publikacija ir pirmieji jų vertimai. A. Schleicherio surinktas 35 pasakas paskelbė Jonas Basanavičius knygos Lietuviškos pasakos įvairios I tome (1903); jos perspausdintos moksliniuose ir populiariuose leidiniuose lietuvių ir vokiečių kalbomis. 1975 pakartotinai išleistas A. Schleicherio lietuviškų pasakų, patarlių, mįslių ir dainų rinkinys. XIX a. pabaigoje Galbrasčiuose Kristupas Jurkšaitis užrašė 31 pasaką, kurias paskelbė 1898 kartu su sakmėmis, pasakojimais ir jų vertimais į vokiečių kalbą knygoje Litauische Märchen und Erzählungen [Lietuviškos pasakos ir pasakojimai]. XX a. pradžioje Kairių kaimo (Klaipėdos aps.) gyventojas Martynas Grošius užrašė 11 pasakų; keletą užrašė Vilius Kalvaitis. Abu jie siuntė pasakų tekstus J. Basanavičiui (rankraščiai paskelbti knygoje Lietuvininkų žodis (1995)). 1911 Aleksandras Doričius Lietuvių literatūros draugijos leidinyje paskelbė keletą pasakų kaip tarmės pavyzdžius. Carlas Cappelleris paskelbė 24 pasakų vertimus į vokiečių kalbą leidinyje Indogermanische Forschungen (1913 ir 1915), 1924 – atskiru rinkiniu Litauische Märchen und Geschichten [Lietuviškos pasakos ir atsitikimai]. Lietuvininkų pasakų gali būti ir tarp Hugo Scheu užrašytų tekstų (1912 paskelbta Scheu ir A. Kuršaičio knygoje Pasakos apie Paukščius. Žemaitische Tierfabeln). Tarpukariu pasakų užrašė A. Vilmantienė Tilžėje; Jono Užpurvio, A. Venclovos, Salio Šemerio mokiniai, J. Purvinas ir kiti Klaipėdos apylinkėse. 1937 ir 1940 dalį pasakų tekstų paskelbė Jonas Balys leidinyje Tautosakos darbai. Dauguma Mažojoje Lietuvoje užrašytų pasakų populiarios ir Didžiojoje Lietuvoje: pasakos apie lapės gudravimus, melagę ožką, t. p. stebuklinės pasakos, kurių herojai – ypatingi stipruoliai. Užrašyti pasakų Karalaitė ant stiklo kalno, Baimės ieškotojas 6–8 variantai, pasakų Pelenė, Laumės verpėjos, Stalelis, avinėlis ir lazda, Zuikių piemuo 2–4 variantai. Keliuose novelinių pasakų siužetuose vaizduojamas likimo lėmimo ar paskyrimo vilkui suėsti išsipildymas. Ypač populiarios pasakos apie kvailius (tokiais vaizduoti žvejai kopininkai). Mažojoje Lietuvoje užfiksuota kituose regionuose retų siužetų, pvz., K. Jurkšaitis užrašė brolių Grimmų ir H. K. Anderseno išpopuliarintą pasaką Princesė ant žirnio. Kai kurie siužetai (pvz., pasaka apie nepaprastus kūdikius) artimi vokiečių ir Vakarų Europos tautų analogiškų pasakų variantams. Pasaka apie nepažeidžiamu tapusį stipruolį, jo mirties vaizdai primena germanų epo Nybelungų giesmė fragmentą. M. Grošiaus užrašytoje pasakoje apie slibinų nugalėtoją gausu iškraipytų vokiškų žodžių ir frazių.

L: Klaipėdiškių lietuvių tautosaka. Tautosakos darbai. VII. Kaunas, 1940; Camman A. Märchenwelt des Preußenlandes. Bleckede/E, 1973; Kerbelytė B. Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas. T. I–II, V., 1999–2001.

Bronislava Kerbelytė

Iliustracija: Iliustracija H. K. Anderseno pasakai „Karalaitė ant žirnio“

Iliustracija: Jono Basanavičiaus knygos „Lietuviškos pasakos yvairios“ II dalies antraštinis lapas, Čikaga, 1904 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Carlo Cappllerio knygos „Lietuviškos pasakos“ antraštinis lapas (vokiškai), 1924 / Iš Martyno Purvino rinkinio

Iliustracija: Notangų pasakos „Berniukas žirniukas ražienoje“ iliustracija, 1939 / Iš MLEA