„Pagalba“

„Pagálba“, lietuvių evangelikų liuteronų sąjunga. Registruota Tauragėje 1923 lapkritį, veikė iki 1936. Steigėjai – tautiškai nusiteikę mokytojai Mikas Jonušaitis, Mikas Preikšaitis (abu iš Tauragės), karininkas Andrius Gimbutas ir studentas Kristupas Gudaitis (abu iš Žemaičių Naumiesčio). Steigiamajame suvažiavime dalyvavo Kauno, Jurbarko, Šilalės, Žemaičių Naumiesčio, Kretingos, Tauragės, Sudargo ir kitų evangelikų liuteronų parapijų atstovai. Sąjungos pirmasis ir ilgametis (10 metų) pirmininkas buvo gydytojas K. Gudaitis. Pagalbos tikslas – kelti dvasinį, kultūrinį ir tautinį lietuvių evangelikų liuteronų susipratimą; raginti bei remti evangelikų liuteronų jaunimą eiti mokslus, išrūpinti jiems stipendijų; rūpintis vargstančiais lietuviais evangelkais liuteronais; remti evangelikų liuteronų spaudą; palaikyti glaudžius santykius su Mažosios Lietuvos lietuvininkais evangelikais liuteronais. Sąjunga turėjo apie 3000 narių, per 12 gyvavimo metų įsteigė apie 30 skyrių įvairiose vietose. Prie skyrių veikė jaunimo rateliai, evangelikų liuteronų moterų šalpos organizacija. Skyriai užsiėmė organizacine bei švietėjiška veikla, rengė religinio ir tautinio turinio paskaitas, vaidinimus, jaunimo iškylas, chorus, vaikų darželius. Pagalba buvo stipri ir veikli parama lietuvių evangelikų liuteronų sinodui ir jo rinktiems atstovams Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijoje atstovaujant ir ginant lietuvininkų reikalus. Sąjunga su Mažosios Lietuvos labdaros ir kultūros organizacija „Sandora“ 1928 įsteigė ir išlaikė prieglaudą buvusiame Tauragės dvare (dar Laugalių senelių ir našlaičių prieglauda). Leido dvisavaitinį laikraštį Srovė (1931–1934) ir Srovės kalendorių (1934). Kol neturėjo laikraščio, savo organu laikė Sandoros leistą Pagalbą. Sąjungos vadovai perėmė vis daugiau pareigų parapijoje ir sinode. Pagalbos vadovas M. Preikšaitis 1925 išrinktas į konsistoriją, kur greitai perėmė reikalų vedėjo pareigas. Pagalba įsitraukė ir į politinę veiklą. 1926 dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose ir gavo pirmą vietą. Kovodama už tėvynę ir tikėjimą sąjunga pamažu radikalėjo. Sąjunga pradėjo plėsti savo veiklą Klaipėdos krašte ir pasiekė neblogų rezultatų. Apie 1930 pradėjo perdėtai aukštinti lietuviškumą, atsirado nacionalistinių nuotaikų. Pagalbos dėka Vilius Gaigalaitis buvo 3 kartus išrinktas lietuvių sinodo senjoru, bet priverstas atsistatydinti, apkaltinus jį, esą, palaikant vokiškumą. Vyriausybės paskirtas konsistorijos prokuroru Martynas Arminas Kavolis suartėjo su M. Preikšaičiu ir pradėjo vesti bendrą politiką. 1932 sąjunga įteikė Švietimo ministerijai reikalavimą iškelti kai kuriuos Sandorai priklausiusius mokytojus į mokyklas, kur net nebuvo evangelikų liuteronų mokinių. Parapijose atleisti kai kurie parapijos tarybos nariai; Bažnyčioje augo suirutė. 1935 Lietuvos Vyriausybė atleido iš pareigų M. Kavolį ir M. Preikšaitį, konsistorijos prokuroru paskirtas buvęs Klaipėdos krašto gubernatorius Karolis Žalkauskas. 1936 pavasarį sąjunga panaikinta, o jos turtas konfiskuotas. Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių evangelikų sujungimo tikslu įkūrus bendrąją Lietuvių Evangelikų Sąjungą, Pagalbos skyrių ir narių dauguma prisijungė prie jos.

L: Lietuvos evangelikų bažnyčios. V., 2003.

LE

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: „Pagalbos“ organizacijos Tauragės narių susitikimas su „Santaros“ Vilkyškių skyriaus nariais, 1935 / Iš Albino Batavičiaus knygos „Žemaitija. Tauragės kraštas senose fotografijose“, 2000