Karolis Žalkauskas

Žalkáuskas Karolis 1892 V 29Šukioniuose (Šiaulių aps.) 1961 IX 16Vašingtone, teisininkas, valstybės ir visuomenės veikėjas. 1916 baigė Maskvos universitetą ir Aleksejevo karo mokyklą Maskvoje. Po 1917 bolševikų perversmo buvo areštuotas, pabėgo. Per Rusijos pilietinį karą dirbo antibolševikinių armijų štabuose. 1919 grįžo į Lietuvą, įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo iki 1923. 1923–1924 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, 1924–1926 ir 1928–1938 Lietuvos Respublikos vyriausiojo tribunolo prokuroro padėjėjas. 1926 VII 29–1927 IX 1 Klaipėdos krašto gubernatorius; 1927 sausį paskyrė Viktorą Švelnių Direktorijos pirmininku; 1927 I 22 į nepaprastąjį posėdį sušaukė seimelį, kad šis Direktorijai pareikštų pasitikėjimą. Nesulaukęs pritarimo seimelį paleido ir paskyrė naujus rinkimus; juos atidėliojo, kol Klaipėdos magistratas sutiko į rinkikų sąrašus įtraukti iš Lietuvos kilusius lietuvius. Po II seimelio rinkimų (1927 VIII 30), kuriuos lietuviškų partijų atstovai pralaimėjo, K. Žalkauskas atsistatydino. 1930–40 Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete dėstė baudžiamosios teisės procesą ir kriminologiją. Nuo 1935 Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos prokuroras, po 1938 – Kauno apygardos teismo pirmininkas. 1940 pasitraukė į Vakarus, nuo 1948 gyveno JAV.

L: LE; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992.

Iliustracija: Karolis Žalkauskas

Iliustracija: Klaipėdos krašto gubernatorius Karolis Žalkauskas ir buvęs Direktorijos pirmininkas Endrius Borchertas, apie 1926 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų