oronys

orónys, pranašautojai, galėję nuspėti orą iš įvairių ženklų ir pasakyti, kaip tinkamiau planuoti laukų darbus. XVII a. Matas Pretorijus teigė esą oronys galėdavę valdyti bei keisti orus. Su tuo sietųsi iki XX a. išlikę ritualai, kuriais siekiama sukelti lietų (ariant upės vagą, beriant aguonas į šulinį), sniegą (vedant baltą ožį aplink baltą beržą), nukreipti debesį į šalį (plėšiant perpus debesylo lapą) ir kita. Atskira oronių specializacija – vėjonys stebėdavę vėjus ir galėdavę pakeisti jų kryptį. Orų spėjimai, arba liaudies meteorologijos žinios, gausiai išlikę tautosakoje. Lietuvininkai sakydavo: Jeigu vėjas prieš saulę eina – prieš blogą orą; Šiaurės auštrinis ar Ožinis vėjas – žuvies nėr; Kad apuoks ant laukų dejuoj, prastas metas bus.

L: Mannhardt W. Letto-Preussische Götterlehre. Rīgā, 1936, p. 550, 552; Iš Mažosios Lietuvos tautosakos // Tautosakos darbai. T. 3. K., 1937, p. 21.

Daiva Vaitkevičienė