orų spėjimai

or spėjmai. Mažosios Lietuvos kalendoriuose būdavo gausu žinių apie orų spėjimą, gamtos reiškinius. Prusiszkose kalendrose (1897, Tilžė) pateikti tokie spėjimai: „1. Rugiams januaryj (sausyje) žaliuojant, bus stoka juos rudenį dagojant (nuimant). Jei Povilo dienoje nei sniego, nei lytaus, sekantis metas tuleriopas žegnones gaus. Juo daugiau sniego, juo daugiau šieno. 2. Jei Marijos diena skaidri ir šalta, tai dar žiema labai ilga, jei ale sninga bei vėtrauja, tai pavasaris ne po ilgo parkeliauja. Jei februaryje (vasarį) uodai džiaugiasi ant mėšlo, tai pasirūpink dar daug pašaro. Jei vyturys dar negied, žiema ilgai pasiliekt.“ Tokie ir panašūs orų spėjimai mėnesiais skelbti ir Jagomasto lietuviškose kalendrose metui … (Tilžė, 1930–1939) iki 1940. Tai rodo aiškią orientaciją į lietuvininkų žemdirbišką patirtį, tautinius papročius. Jagomasto ūkininkų patarimų pavyzdžiai: Jei sausyj sniego nėr, bet daug lytaus, tai želmenys pavargt ir sirgti gaus. Vasaris be sniego smertis yra diego. Užgavėnės ardo ledą, jei neranda, naują deda. Kad kovo vėjui sekas pūsti, balandžiui ir lietaus prisiųsti, tai gers pavasaris įtaruks, ir daug žėgnonės burs sulauks. Jei balandis durnavoja, daug javų tai dovanoja. Manoma, kad dalis orų spėjimų į Mažąją Lietuvą atėjo per vokiškus ir lenkiškus kalendorius. Pagal einamųjų metų priskyrimą vienai iš 7 planetų ir Mėnulio padėtį Zodiake spėtas būsimųjų metų oras ir laukiamas derlius. Mažosios Lietuvos kalendorių leidėjai orų spėjimus teikdavo iš vokiškų kalendorių, tik nurodydami pagal šimtametį kalendorių (sudarytą 1654 vokiečių vienuolio Mauricijaus Knauerio, o 1701 išspausdintą Ch. von Helvigo). Tačiau tokie bendri orų spėjimai buvo netikslūs. Etnografiniu požiūriu vertingi krašto gamtos reiškinių fiksavimai. Kalendrose ant meto 1875 rašyta: Bus giedra, kad lyn pirm užtekėjimą saulės; Kad mėno per 4 pirmas dienas yra grynas be pietmos; Kad mėnuo užtekėdamas yra gerai raudonas; Kad pelėdos kriok vakarais; Kad vorai ir naktį platina tinklus savo. Spėta ir pagal Mėnulio išvaizdą: Koks oras ketvirtą dieną po naujo mėnesio, toks bus ir oras per pirmąjį bertainį (ketvirtį). Jei Mėnuliui didėjant viršutinis smailiagalis pasirodo tamsesnis negu apatinysis arba jei apatinysis galas tamsesnis negu viršutinis, arba jei Mėnulio viduryje matyti šešėliai, tai reiškia, kad per pirmąjį ar paskutinįjį bertainį arba prieš pilnąjį mėnesį bus lietaus.

L: Seliukaitė I., Klimka L. Mažosios Lietuvos kalendoriai etnologiniu požiūriu // Lietuvininkų kraštas. K., 1995, p. 709–717; Didszun G. Ostpreußisches Ahnenerbe. Leer, 1956; Ostpreußische Bauernregeln // Gumbinnner Heimatbrief, Nr. 96, Juni 2000; Gerdauer Kalender für Ortsgeschichte und Heimatkunde. 1924.