mokytojų seminarija

mókytojų seminãrija (lot. seminarium – daigynas), aukštesnioji specialioji mokykla. XVIII–XX a. joje rengti pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojai. Pirmoji mokytojų seminarija įkurta 1698 Gothos mieste (Vokietija). Prūsijos karalystėje mokytojų seminarijos steigtos XVIII a. II pusėje, kai 1736 įvestas 6–14 metų vaikų visuotinis mokymas. Tuomet prireikė daug pedagogų. Pirmoji mokytojų seminarija etnografinėje Mažojoje Lietuvoje – 1811 įkurta Karalienės mokytojų seminarija. 1829 įkurta mokytojų seminarija Unguroje. Čia mokyta lenkų kalba. Į ją siųsti jaunuoliai iš lietuviškų parapijų. Jos auklėtiniai lenkai skirti (gal net sąmoningai) dirbti lietuvininkų lankomose mokyklose. 1882 atidarytos Ragainės mokytojų seminarija ir Įsruties mokytojų seminarijos. Jose mokėsi dar daugiau lietuvininkų jaunuolių. 1902 įkurta Klaipėdos mokytojų seminarija. Į mokytojų seminarijas dažniausiai priimti specialius parengiamuosius kursus (preparandumus) baigę 17–18 metų jaunuoliai. Mokymosi trukmė – 3, nuo XIX a. pabaigos – kurį laiką 4 metai. Dėstomieji dalykai: visi liaudies mokyklose mokyti dalykai bei jų mokymo metodikos, psichologijos, pedagogikos istorijos ir teorijos pagrindai. Didelis dėmesys skirtas religijai, dailiesiems rankų darbams, pedagoginei praktikai bazinėse mokyklose. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje išplėstas mokymo turinys. Mokyta užsienio kalbų: prancūzų ar anglų kalbos, muzikos (seminaristai turėjo pramokti groti smuiku ar vargonais), aukštesnio lygio mokytojų seminarijose – net elegantiškų manierų, gražaus elgesio. Po Pirmojo pasaulinio karo į mokytojų seminarijas priimtos ir merginos. Studijų kursas baigtas visų dėstytų dalykų egzaminais. 1–2 metus savarankiškai padirbėję mokytojų seminarijų auklėtiniai dar laikydavo pagrindinius egzaminus mokytojo kvalifikacijai įgyti. Ją gavusieji turėjo teisę mokytojauti iki pensijos. Mokytojų seminarijų auklėtiniai (kaip ir dvasininkai) sudarė Mažosios Lietuvos inteligentijos svarbiausą dalį. 1920–30 pakeitė aukštesnės kvalifikacijos mokytojų rengimo įstaigos – pedagoginės akademijos ir institutai. Į jas priiminėti gimnazijas baigę jaunuoliai ir merginos.

Albertas Juška

Klaipėdos mokytojų seminarijoje muzikai skirta daug dėmesio. Kiekvienoje klasėje buvo pianinas, 2 fortepionai ir 2 vargonai.

Martin Tydecks

Iliustracija: Ragainės seminarija, iki 1944 / Iš Norberto Stankevičiaus rinkinio