Karalienės mokytojų seminarija

Karalenės mókytojų seminãrija veikė 1811–1926. Iki 1882 tai buvo vienintelė speciali vidurinė mokykla, rengusi pedagogus Mažajai Lietuvai. Įsteigta 1811 VIII 5, seminarijos žemės sklypas 24 margai (apie 6 ha). Į ją buvo priimami tik vyrai (po 25–30 kasmet), baigę parapijų mokyklas ir 2 metus (vėliau 3 ar 4 metus) mokęsi parengiamuosiuose kursuose. Mokslas seminarijoje truko 3–4 metus. Dauguma seminaristų buvo lietuviai, iki 1818 – daugiausia našlaičiai ir neturtingų tėvų vaikai, valstybės lėšomis išlaikomi internate. 1819 Karalienės mokytojų seminarijai suteiktos valdiškos mokymo įstaigos teisės. Turėjo biblioteką (3100 tomų, 1875), mokomąjį bandomąjį sodą ir bityną. Pedagoginė praktika atlikinėta pavyzdinėje Poviliškių kaimo triklasėje mokykloje. Papildomai visi seminaristai privalėjo išmokti dailiųjų amatų, skiepyti medelius, prižiūrėti bites. Karalienės mokytojų seminarijos absolventai išaugintus sodinukus išsiveždavo į savo darbovietes naujiems vaismedžių sodams veisti. Geriausiai baigusiems buvo dalijami bičių spiečiai. Seminarijos auklėtiniai daug nuveikė sodininkystės ir bitininkystės kultūrai Mažojoje Lietuvoje kelti. Buvo mokoma vokiškai, iki 1882 kaip atskiras dalykas buvo dėstoma ir lietuvių kalba. XIX a. I pusėje mokyta vadovaujantis Johanno Heinricho Pestalozzio (seminarijos įkūrėjo K. A. Zellerio mokytojo Šveicarijoje) ir Friedricho Adolfo Diesterwego pedagoginėmis idėjomis; vėliau įsigalėjo pietizmo ir Prūsijos vokiškoji nacionalistinė ideologija. 1811–1911 Karaliaučiaus mokytojų seminarija parengė 2208 mokytojus. Ją baigė žymūs Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos ir spaudos darbuotojai: Frydrichas Bajoraitis, Friedrichas Beckeris, Adomas Einaras, Johannas Ferdinandas Kelkis. Vėliau mokėsi Wilhelmas Kučius, Kristupas Kūmutaitis, Jurgis Meškaitis, Maurus Pucas, Endrikis Radžiūnas, Kristijonas Reimanas, Jurgis Rėžaitis, Erdmonas Šesnakas, Mikelis Šapalas, Jonas Urbonas, Endrikis Wendtas. 1917 seminarijoje mokytojavo Heinrichas Kairys, 1920 jau dirbęs Klaipėdoje. 1882 įsteigus Ragainės ir Įsruties, 1900 – Klaipėdos mokytojų seminarijas, Karalienės seminarijos reikšmė sumažėjo.

L: Frohneberg H. Geschichte des evangelischen Lehrerseminars Karalene. Gumbinnen, 1911; Jachmann R. B. Beschreibung der Königlichen Erziehungsanstalt Karalene. Danzig, 1817; Karalene. Geschichte des Kgl. Lehrer-Seminars von 1811 bis 1886. Insterburg, 1887; Preuss J. W. Das Schullehrerseminar Karalene. Insterburg, 1861.

Domas Kaunas

Albertas Juška

Jurgis Reisgys

Iliustracija: Karalienės mokytojų seminarija, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo