Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimai

Lietuvõs ir Lénkijos valstýbės padaljimai, 1772, 1793 ir 1795 Prūsijos, Rusijos ir Austrijos valstybiniai susitarimai, kuriais remiantis padalyta Lenkijos ir Lietuvos Respublikos teritorija. Nuo 1764 Respublikoje prasidėjęs nestabilumo laikotarpis ją susilpnino. Tuo pasinaudojo kaimyninės valstybės. Nuo 1771 vidurio vyko Prūsijos, Rusijos ir Austrijos pasitarimai dėl Respublikos I padalijimo. 1772 II 17 pasirašyta dvišalė Rusijos ir Prūsijos, o 1772 VIII 5 – trišalė Prūsijos, Rusijos ir Austrijos sutartis. Pagal ją Prūsijos valdovas Friedrichas II (Didysis), Rusijos carienė Jekaterina II ir Austrijos valdovė Marija Teresė aneksavo ir pasidalijo dalį Respublikos žemių. Rusijai atiteko 92 tūkst. km², Austrijai – 81,9 tūkst. km², o Prūsijai – 36 tūkst. km². Prūsija prisijungė Rytų Pamarį (be Dancigo), Vakarų Prūsijos bei Varmės (be Torūnės ir Marienburgo) žemes. Šios teritorijos atiduotos naujosios provincijos valdybai (Varmės žemė perduota Karaliaučiaus karališkajam domenui; Elbingas, Marienburgas, Vokiečių Ylava – Marienverderio domenui). Pagal tautų teisės ir moralės principus šis Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimas buvo neteisėtas, tačiau nesukėlė jokio tarptautinio pasipriešinimo. Varmės vyskupas kreipėsi pagalbos į popiežių Juozapą II, tačiau nesulaukė iš Romos jokio atgarsio. Prijungus naujų žemių pertvarkytas Prūsijos biudžetas. Varmėje ir Prūsijai atitekusiose Pavyslio žemėse tada gyveno 414 951 žmogus, daugiausia kaimiečiai. Dėl nenašaus baudžiauninkų darbo 1773 Friedrichas Didysis jo domenui priklausančiose žemėse tariamai panaikino baudžiavą. 1773 I 31 senoji provincija pavadinta Rytprūsiais, o naujoji – Vakarų Prūsija. Prūsijoje pradėtos vykdyti įvairios reformos. Nuo 1773 Friedrichas Didysis pradėjo vadintis Prūsijos karaliumi (vietoj Karalius Prūsijoje). 1787 Rusijai ir Austrijai įsitraukus į karą su Turkija, iškilus Rusijos ir Prūsijos konfliktui, Respublikoje 1791 V 3 paskelbta Konstitucija ir padarytos kitos reformos, tačiau tai neišgelbėjo valstybės. 1793 I 23 Peterburge Rusija ir Prūsija pasirašė II padalijimo sutartį. Prūsija gavo Vakarų Lenkijos žemes (Dancigą, Torūnę, Poznanę). 1794 rugsėjo pabaigoje Prūsijos kariuomenė užėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Užnemunę, Rusija ir Austrija pasidalijo likusią Respublikos teritoriją. 1795 X 24 Peterburge pasirašyta Rusijos ir Austrijos sutartis dėl Respublikos III padalijimo išbraukė ją iš Europos valstybių sąrašo. Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimas istoriografijoje vertinamas įvairiai. Tada Prūsija, Rusija ir Austrija nesirūpino pažeistu valstybės legitimumu. Greta Mažosios Lietuvos atsirado Naujieji Rytprūsiai (Rytprūsiai Naujieji) (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Užnemunė). Mažosios Lietuvos kaimynu nuo 1795 šiaurėje (o po napoleonmečio ir rytuose) tapo carinė Rusija, savaip pakeitusi baltų žemių istoriją.

L: Boockmann H. Ostpreußen und Westpreußen. Berlin, 1995; Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A. Lietuvos istorija iki 1795. V., 1995; MLFA.

Iliustracija: Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimas. Raižinys, 1773. Alegorijoje vaizduojami Rusijos imperatorė Jekaterina II, jos ministras N. Paninas, Austrijos imperatorius Juozapas II ir Prūsijos karalius Friedrichas II prie J. Kanterio sudaryto Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio, besidalijantys Lenkijos ir Lietuvos valstybę / Iš knygos „Kovos keliais“. Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos 15-kos metų sukakčiai paminėti almanachas. Redaktorius-leidėjas Jonas Vanagaitis. Klaipėda, 1938