Lietuviškųjų organizacijų komitetas

Lietùviškųjų organizãcijų komitètas, veikė Klaipėdos krašte ir koordinavo jų veiklą 1934–1939. Lietuviškųjų organizacijų komitetas buvo atstovaujamas Klaipėdos krašto laukininkų centro (1934–1939), Lietuvių visuomenės sąjungos ir Klaipėdos krašto darbininkų ir amatininkų susivienijimo (1931–1939). 1933 VI 6 Šilutėje vyko Klaipėdos krašto lietuviškų partijų suvažiavimas. Jame dalyvavo Mažųjų laukininkų susivienijimo, Autonominės gaspadorystės (ūkio) partijos, Klaipėdos krašto ūkininkų draugijos, Žvejų ir pelkininkų profesinių tarybų atstovai. Jame buvo išrinktas Lietuviškųjų organizacijų komitetas. Jis siekė suvienyti į vieną partiją visas lietuvių organizacijas ir politika besidominčius lietuvius. Šių tikslų siekė visą laiką. 1938 pabaigoje ir 1939 pradžioje išplatino 3 atsišaukimus, raginusius lietuvius būti vieningus ir nepasiduoti hitlerininkų provokacijoms. Atsišaukimus pasirašė Lietuviškųjų organizacijų komiteto nariai Erdmonas Simonaitis, Martynas Purvinas, K. Paura, Jurgis Reisgys, Jonas Kybrancas, M. Žvilius, M. Mačernis ir kiti. 1936 Lietuviškųjų organizacijų komitetas apėmė 11 organizacijų su 278 skyriais ir 14 443 nariais. Tada Lietuvos valdžia per gubernatūros fondą komitetui skyrė 64 900 Lt. 1938 Lietuviškųjų organizacijų komitetui vadovavo J. Kybrancas.

Algirdas Antanas Gliožaitis

Algirdas Žemaitaitis