Klaipėdos krašto darbininkų ir amatininkų susivienijimas

Klapėdos krãšto darbiniñkų ir amatiniñkų susiviẽnijimas, Lietùvių darbiniñkų ir amatiniñkų susiviẽnijimas Klapėdoj, lietuvių pramonės ir žemės ūkio darbininkų bei smulkiųjų amatininkų profesinė organizacija. Veikė 1930–1939. Iniciatoriai – A. Budvytis, A. Kemeža, K. Paura, K. Pranaitis, E. Gložaitis ir kiti. Susivienijimas įdarbindavo savo narius, apgyvendindavo iš kitur atvykusius darbininkus, šelpė bedarbius. Siekė ginti lietuvių darbininkų ekonominius reikalavimus, sulyginti jų socialinę padėtį su vokiečių darbininkų, padėti lietuviams darbininkams ir amatininkams įsidarbinti, rūpintis jų kultūra. 1934 įkurtas pirmas Letuvos darbininkų teatras. 1935 įsteigtas Kultūros židinys, Klaipėdos krašto darbininkų ir amatininkų susivienijimo darbo jaunimo organizacija (ji siekė išmokyti rašto visus neraštingus jaunus darbininkus, mylėti knygas, siekti aukštesnio išsilavinimo, kovoti su žalingais įpročiais, sportuoti, keliauti, rūpintis darbininkų laisvalaikiu). 1935 įsteigtas J. Basanavičiaus liaudies universitetas (darbininkų). Nuo 1931 Susivienijimas leido Darbininkų balsą (1938 tiražas 5000 egz.). 1936 prie Klaipėdos krašto darbininkų ir amatininkų susivienijimo įsteigta Kumečių taryba. Ji rūpinosi žemės ūkio darbininkų, kumečių, vargstančių kaimiečių reikalais. Susivienijimas turėjo savo atstovus Klaipėdos krašto seimelyje: 1930 – 2, 1935 – 4, 1936 – 6. 1930 turėjo 9 skyrius ir 200 narių, 1938 – atitinkamai 63 ir 7000.

Vilius Ašmys

Iliustracija: Kaimo amatininkai Diegliuose, 1925 / Iš Domo Kauno rinkinio