Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimas

Klapėdos krãšto lietùvininkų susiviẽnijimas, visuomeninė organizacija. Mažosios Lietuvos tautinė taryba 1919 III 25 Tilžėje įkūrė masinę organizaciją Prūsų lietuvių susivienijimą, kurio centras 1919 perkeltas į Klaipėdą, 1926 perorganizuotas į Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimą. Įstatuose skelbta, kad Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimas yra visuomeninė organizacija, ginanti krašto lietuvių garbę ir pilietines teises bei ekonominę gerovę. Susivienijimas steigė skyrius visose krašto vietovėse. Jų susirinkimuose diskutuota apie padėtį krašte, priiminėtos rezoliucijos, kurias įteikdavo Direktorijai, gubernatoriui, per jį Lietuvos vyriausybei. Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimo centro vadovybė aktyviai tarpininkavo ir rūpinosi, kad rezoliucijose iškelti gyventojų reikalavimai būtų įgyvendinti. Rūpinantis krašto lietuvių tautiniu ir kultūriniu atgimimu, pirmiausia reikalauta visose pradžios mokyklose įvesti lietuvių dėstomąją kalbą. Net 80% šių mokyklų mokinių, nemokančių lietuvių kalbos, per tam tikrą laiką privalėjo ją išmokti. Mokytojų, ėmusių iš vadinamojo „palankaus šaltinio“ Vokietijoje atlyginimą, reikalauta jo atsisakyti ir nustoti vokietinti mokinius. Nepaklususius raginimui reikalauta atleisti iš mokytojo pareigų. Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimas siekė, kad krašto gyventojai lietuviai galėtų gimtąja kalba žodžiu ir raštu tvarkyti savo reikalus visose krašto įstaigose. Reikalavo pakeisti pasenusius ir tebegaliojančius krašte Vokietijos įstatymus. Pvz., siekta, kad Lietuvos universitetą baigę teisininkai galėtų dirbti Klaipėdos krašto teismuose, kitose teisinėse įstaigose. Reikalavimai buvo labai sunkiai įgyvendinami, nes tam priešinosi provokiškos krašto direktorijos ir seimelio dauguma. Praėjus net 10 metų po krašto prisijungimo prie Lietuvos, Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimui padedant teko steigti lietuviškas privačias pradžios mokyklas. Geriau sekėsi gerinti krašto ekonominius reikalus, kurie tiesiogiai priklausė nuo Lietuvos vyriausybės. Pvz., tarpininkaujant Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimui įsteigtas Žemės ūkio banko Klaipėdoje skyrius, gana žemomis palūkanomis teikęs paskolas krašto ūkininkams ir žvejams. Klaipėdos uoste įrengti elevatoriai-šaldytuvai, priimdavę iš ūkininkų didelius kiekius jų produktų. Krašte steigti „Lietūkio“ ir „Maisto“ skyriai, smarkiai pagerinę žemdirbių ekonominę padėtį. Vokietijos pasienio 21 km pločio ruožo gyventojams palengvintos vizų išdavimo sąlygos; panaikintas muito mokestis už įvežamą šieną tiems gyventojams, kurie turėjo pievų anapus sienos. Žvejams gerokai sumažintas laivų mokestis, Nidoje ir Pervalkoje sutvarkytos marių krantinės, pastatytos prieplaukos. Nepamiršti ir tikybos reikalai. Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimas visą laiką dėjo pastangas, kad krašto bažnyčiose būtų laikomos pamaldos ir lietuvių kalba bei steigta daugiau tokių bažnyčių. 1930 susivienijimo pastangomis lietuvių kalba pamaldos pradėtos laikyti anglikonų bažnyčioje Klaipėdoje, iš kur jos vėliau nuolat transliuotos per radiją. Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimas nepritarė Vokietijos ir Lietuvos sutarčiai dėl Evangelikų Liuteronų Bažnyčios santykių su vokiečių konsistorija, nes sutartis negarantavo lietuvių teisių, leido Vokietijai per Bažnyčią skatinti lietuvybės slopinimą krašte. Centro pirmininkai: Jonas Vanagaitis, Ansas Baltris, Martynas Žvilius, Endrius Borchertas ir kiti. Susivienijimo veikla nutrūko, nacistinei Vokietijai 1939 III 22 okupavus Klaipėdos kraštą.

Vilius Ašmys