Klaipėdos krašto byla Hagos tribunole

Klapėdos krãšto bylà Hãgos tribunolè (1932). Tribunolas įkurtas 1922 kaip Tautų Sąjungos tarptautinis teismas jos narių tarpvalstybiniams ginčams spręsti. Lietuvos didelė byla buvo 1932 su Klaipėdos krašto signatarėmis valstybėmis (Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Japonija) dėl Klaipėdos krašto statuto aiškinimo. Klaipėdos krašto byla Hagos tribunole atsirado stiprėjant krašto vokietininkų revanšistiniams siekiams, pačioje Vokietijoje – hitlerininkų aktyvumui prieš būsimus rinkimus į Reichstagą ir kilus pasaulinei ekonominei krizei. 1931 pabaigoje Direktorijos pirmininkas Ottas Böttcheris su seimelio nariais James Gubba ir Nikeliu Baltramiejumi, slapta, be Lietuvos vyriausybės ir Klaipėdos krašto gubernatoriaus žinios, nuvyko į Berlyną tartis su Vokietijos vyriausybe dėl gyvulių ir žemės ūkio produktų eksporto iš Klaipėdos krašto į Vokietiją. Taip buvo pasikėsinta į Lietuvos valdžios kompetenciją: pagal statutą užsienio santykius tvarkė Lietuvos vyriausybė. Gubernatorius Antanas Merkys atleido Böttcherį iš pareigų. Vokietijos vyriausybė 1932 II 8 įteikė skundą Tautų Sąjungos generaliniam sekretoriui, Lietuva kaltinta neteisėtu Direktorijos pirmininko atleidimu, statuto 17-o straipsnio pažeidimu. Tautų Sąjunga skundą pradėjo svarstyti vasario 13 d. Lietuvos poziciją gynė lietuvininkas užsienio reikalų ministras Dovas Zaunius. Jam talkino Lietuvos atstovas Prancūzijoje Petras Klimas, Vokietijoje – Vaclovas Sidzikauskas. Dėl Lietuvos atkaklumo klausimo svarstymas Tautų Sąjungos instancijose nebuvo sėkmingas. Klaipėdos krašto signatarai Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Japonija 1932 III 9 priėmė kompromisinį sprendimą – bylą perduoti Hagos tribunolui. Teisminis nagrinėjimas prasidėjo balandžio 11 d. Hagoje Lietuvai atstovavo V. Sidzikauskas, jam talkino Kauno advokatas J. Robinzonas. Lietuvos tautiniu teisėju, be kitų 12 nuolatinių teisėjų, pagal tradiciją pakviestas Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius Mykolas Römeris. Byla tęsėsi beveik 6 savaites, nes kilo komplikacijų, kai Konvencijos signatarai įteikė naują skundą. Jis pateiktas dėl to, jog 1932 III 22 gubernatorius paleido seimelį, t. p. dėl kai kurių Direktorijos veiksmų ir dėl vietos gyventojų požymių teikimo daugiau kaip 5 000 Lietuvos piliečių, ilgesnį laiką išgyvenusių Klaipėdos krašte (įgijusieji pilietybę turėjo teisę dalyvauti seimelio rinkimuose). V. Sidzikauskas reikalavo papildomo skundo nesvarstyti. Tribunolas tą skundą svarstė pirmiausia ir po daugiau kaip 2 savaičių debatų atmetė. Tik tada prasidėjo ilgas Klaipėdos krašto bylos svarstymas (vien V. Sidzikauskas kalbėjo dvi dienas). Pasibaigus debatams nuosprendis paskelbtas tik 1932 VII 11. Hagos tarptautiniam teismui buvo pateikta nuspręsti: 1) ar gubernatorius turi teisę atšaukti Direktorijos pirmininką; 2) ar šia teise naudojasi tam tikromis sąlygomis ir kokiomis; 3) ar O. Böttcherio atšaukimas, Erdmono Simonaičio Direktorijos sudarymas, III seimelio paleidimas yra teisėti gubernatoriaus veiksmai? Hagos tribunolas pripažino, kad gubernatorius kraštutiniu atveju turi teisę atšaukti Direktorijos pirmininką, jei jo veiksmai pažeidžia Lietuvos suverenumą ir integralumą, jei jis nevykdo Lietuvos Konstitucijos nuostatų dėl krašto autonomijos, Klaipėdos krašto konvencijos bei statuto, kėsinasi į Lietuvos centro valdžios kompetenciją. Tribunolas pripažino gubernatoriui teisę kontroliuoti, ar seimelio ir Direktorijos veiksmai neviršija krašto valdžios kompetencijos. Tad Direktorijos pirmininko O. Böttcherio atšaukimas ir naujos E. Simonaičio Direktorijos sudarymas buvo teisėtas. Neteisėtu pripažintas tik III seimelio paleidimas. Tribunolo manymu, E. Simonaičio Direktorijai (negavus seimelio pasitikėjimo) reikėjo atsistatydinti, o gubernatoriui, suderinus su vokiečių partijomis, seimelyje turėjusiomis daugumą, sudaryti seimelio pasitikėjimą įgijusią Direktoriją. Taigi Klaipėdos krašto bylą Hagos tribunole iš esmės Lietuvos vyriausybė laimėjo. Lietuvoje ši žinia sukėlė didelį pasitenkinimą. Šis laimėjimas spaudoje lygintas su Žalgirio mūšio (1410) pergale.

L: Klaipėdos krašto statuto aiškinimo byla Hagos tribunole. K., 1932; Valsonokas R. Klaipėdos problema. V., 1989; Merkys G. Lietuva Hagos tribunole // Gimtasis kraštas. 1990 XI 15–21; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992; Sidzikauskas V. Lietuvos diplomatijos paraštėje. V., 1994; Gaigalaitė A. Ministras iš šaunios Zaunių šeimos // Nuo Mažvydo iki Vydūno. V., 1998.

Aldona Gaigalaitė