kiemas 3

kiẽmas 3, pastatų supamas sodybos pereinamasis plotas. Mažosios Lietuvos kaimų senosiose sodybose būdavo iki 20 trobesių ir gal keli kiemai, kuriais naudojosi giminės kelios šeimos. XIX a. dar būta sodybų su netaisyklingai išmėtytais pastatais bei įvairiais kiemais (ūkinis kiemas prie tvartų ir daržinės, gerasis kiemas prie gyvenamojo namo). Per ūkinį kiemą ginti gyvuliai, ten vežimais vežtas derlius ir kita. Gerąjį (švarųjį) kiemą supdavo gyvenamasis namas, klėtis, rūsys, malkinė (ar durpinė), sodas ir darželis. Tarp pastatų ir aplink kiemą buvo statomos tvoros (kad gyvuliai po sodybą nebėgiotų ir kita). Netaisyklingos formos kiemai (vok. Streulage) būdingi senųjų lietuvininkų sodyboms. XIX a. Prūsijoje įvedant vis griežtesnes statybos taisykles reikalauta naujas sodybas (bei pastatus senosiose sodybose) statyti pagal vokišką schemą: sodybos pastatai išrikiuojami aplink didelį stačiakampį kiemą, tarp trobesių paliekami ne per maži priešgaisriniai atstumai. Tokie prūsiškieji kiemai beveik visur pakeitė senųjų lietuvininkų netaisyklingus kiemus. Tokių kiemų dydis priklausė nuo sodybos dydžio ir numatomo statyti pastatų skaičiaus. Būta ir labai didelių, ir mažų prūsiškųjų kiemų įvairaus dydžio bei pobūdžio sodybose. Tokiame kieme vyko beveik visas sodybos ūkinis gyvenimas: iš šulinio (vėliau neretai iš pompos) semtas vanduo gyvuliams girdyti bei namų reikmėms, į kiemus veždavo malkas ar kitą kurą, derlių, statybines medžiagas ir kita. Beveik visur griežtai laikytasi švaros ir tvarkos – kad nė šiaudo nebūtų numesta kur papuola. Tvarkingi ūkininkai savo kiemą (ar bent dalį jo greta pastatų, takus skersai kiemo ir šulinio link) išgrįsdavo lauko akmenimis, kad po darganų nereiktų klampoti. Visą kiemą juosė tvora su vartais (dažniau su keleriais – į kelio, daržų bei kitas puses). Mažosios Lietuvos žvejų sodyboms (kur nebuvo didelių ūkinių trobesių gyvuliams ar derliui) būdingi nedideli kiemai. Gatviniuose paupio žvejų kaimuose papildomas kiemas buvo upės pakrantė ties sodyba. Ten iškraudavo atsigabentus malkas, šieną; ten džiaudavo tinklus ir kitus žvejybos įrankius; ten rūšiuodavo daržoves bei žuvis rengdamiesi plaukti į prekyvietę; ten taisydavo didesnius įrankius bei valtis. Mažosios Lietuvos dvarų sodyboms būdingi labai dideli ūkiniai kiemai tarp ilgųjų ūkinių trobesių. Neretame dvare ties rūmais bei arklidėmis (taip pat puošniais statiniais) įrengtas švarus žvyruotas ar grįstas kiemas su tvenkiniu viduryje (gyvuliams girdyti), kartais su puošnia karvelide ar kita. Miestelių kiemai, įrengti sodybų sklypuose už palei gatvę stovėjusio gyvenamojo ar kito pastato, atskirti nuo judrios gatvės, tvoromis ir kitkuo atitverti nuo kaimynų. Dar įvairesni buvo miestų kiemai – įvairaus dydžio, įrangos, paskirties.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kiemas Alkoje, 1995

Iliustracija: Kiemas Anužiuose, 1995

Iliustracija: Kiemas Butkuose, 1995

Iliustracija: Kiemas Kulėšuose, 1995

Iliustracija: Kiemas Barzunuose, 1995

Iliustracija: Vilkomedžiai, 1959 / Iš Bety Matzpreiksz albumo

Iliustracija: Didšiliai, 2001

Iliustracija: Kiškiai / Iš Rūtos Paplauskienės albumo