Mažosios Lietuvos
enciklopedija

kepuraitė

kepurėlė, čepčius, kykas, mučė, nedidelė kepurė, gaubtinis galvos apdangalas.

kepuráitė, kepurlė, čèpčius, kỹkas, mùčė, nedidelė kepurė, gaubtinis galvos apdangalas, nešiojamas daugiausia moterų, rečiau vyrų. Kepuraitės buvo mėgstamos dėvėti senovės Prūsoje. Archeologiniai duomenys rodo, kad puošnios kepuraitės Lietuvoje plačiai buvo dėvimos I tūkstantmetį po Kristaus. Vyrų kepuraitės puoštos tik kraštuose įausta žalvarine įvija. Vaikų kepuraitės buvo puošiama tik priekinė dalis. Audeklinės žalvariu siuvinėtos kepuraitės buvo dėvimos visą I tūkstantmetį po Kristaus ir vėliau. Jos siuvamos iš storo vilnonio audinio, gaubtuvėlio ar pusrutulio formos. Kraštai ar net visa kepuraitė puošiama žalvarinėmis išgaubtomis plokštelėmis, sankabėlėmis ir kita. Audeklinė kepuraitė, papuošta žalvariniais spurgeliais ir įvijomis (III–IV a.), rasta Šernuose (Klaipėdos apskrityje) mergaitės kape. Ji buvo gaubtuvėlio formos, pasiūta iš storo vilnonio audinio. Kepuraitė apsagstyta apskritomis išgaubtomis plokštelėmis su 2 užlenktais liežuvėliais. Tokiomis plokštelėmis papuošta beveik visa kepuraitė, tik palei kraštą ir viršugalvyje palikti plokštelėmis neapsagstyti trikampiai medžiagos ploteliai. Tokio tipo kepuraičių ar jų liekanų rasta to laikotarpio Nemuno žemupio kapinynuose: Šernuose, Plucuose (abu Klaipėdos aps.), Tilžėje. Viduriniajame geležies amžiuje tokios kepuraitės buvo dėvimos Nemuno žemupyje ir Vakarų Lietuvos pajūrio srityse. Skyrėsi jų puošimas. Ankstyvojo tipo kepuraičių rasta Linkūnuose (Pakalnės aps.). Palei kepuraitės kraštą ant medžiagos buvo pritvirtinti vienas šalia kito maži sidabriniai ir žalvariniai cilindriukai, skersai lanku uždėta žalvarinė juostelė, pakraščiuose pagražinta įmuštomis duobutėmis; juostelės vid. dalis ornamentuota duobutėmis, kurios sudaro kryžinį raštą. Panašių kepuraičių rasta Greižėnuose, Spitrėje (Tilžėje), Šilgaliuose (Pakalnės aps.), Rambyne, Althofe (Įsruties Sendvaris). V–VI a. kepuraites dėvėjo ne tik moterys, bet ir vyrai. Vėlyvojo tipo kepuraitės (VIII–IX a.) buvo gaubtuvėlio formos. Kraštai ir viršus buvo pagražinami plonais sidabriniais ir apskritais kabučiais, ornamentuotais spaustiniu raštu. Kabučiai perskiriami sidabrinėmis ar žalvarinėmis įvijomis bei gintariniais karoliais. Kepuraitės aptinkamos vyrų ir moterų kapuose. Daugiausia tokių kepuraičių rasta Vėžaičių ir Barvų kapinynuose (abu Šilutės aps.). Mažojoje Lietuvoje kepuraitės nešiotos ir vėliau. Theodoras Lepneris (XVII a.) mini megztas ir austas, siuvinėtas kepuraites su lankeliu (Ragainė) ir be jo (Įsrutis), Matas Pretorijus (XVII a.) – megztus disko formos kykus, Johannas Arnoldas Brandas (XVII a.) – siūtus iš drobės ir siuvinėtus čepčius bei mediniu lankeliu sutvirtintus kykus, Friedrichas Samuelis Bockas (XVIII a.) ir Kristijonas Donelaitis (XVIII a.) – kykus iš storo audinio, aptraukto drobe, viršuje sukryžiuotomis virvutėmis. Kepuraitės XIX a. siūtos iš lygios arba raštuotos medžiagos (medvilnės, vilnos, šilko, aksomo, parčios). Iš brangių medžiagų siūtos kepuraitės buvo su pamušalu (žieminių kepuraičių jis buvo pašiltintas). Kepuraitės kraštas virš galvos puoštas nėriniais, kaspinais, juostelėmis, stikliniais karoliukais. XIX a. II pusėje dėvimos megztos, nertos, siūtos iš nėrinių, tiulio ar plonos medvilnės, lininės kepuraitės, jų viršugalvį dengianti dalis buvo siuvinėta kiauraraščiu ar megzta, t. p. įvairiaspalvės medvilninės, vilnonės, šilkinės, aksominės kepuraitės. Juostele kepuraitė buvo parišama po smakru ar užpakalyje. Kepuraitės XIX a. pabaigoje imtos rečiau dėvėti. Medvilninės kepuraitės, dėvimos po šilkinėmis skarelėmis, išliko iki 1920–1930. Dar galvos danga.

L: Waetzold D. Zur Tracht der Bewohner des Memelgebiets in der Eisenzeit // Alt–Preußen, 1938, Jg. 3, S. 116–120; Kačkutė R. Lietuvos moterų galvos dangos papuošalai I–IV amžiais // Baltų archeologija, 1995, nr. 3 (6), p. 16–19; 1995, nr. 4 (7), p. 14–24.

Liuda Burzdžiuvienė

Irma Šidiškienė

LE

Iliustracija: Vilnonė kepuraitė, papuošta žalvarinėmis pakabėlėmis, dengtomis sidabro plokštele, rasta kasinėjant Vėžaičiuose (Klaipėdos apskrityje)

Iliustracija: Krivių Krivaičio kepurė, rekonstruota Sembos valdytojo G. Povelio, 1327

Iliustracija: Laukininkas su kepure, XIX a. / Pagal T. Lepnerio 1848 litografiją

Iliustracija: Karaliaučiaus universiteto (Albertinos) studento kepurė, 1938 / Iš MLEA