Vladas Nausėdas

Nausdas Vladas 1911 VII 25Žakainiuose (Žemaičių Naumiesčio vls.) 1983 VI 6Klaipėdoje, pedagogas, poetas, vertėjas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas. Mokėsi Žemaičių Naumiesčio progimnazijoje, Švėkšnos gimnazijoje, nuo 1929 Tauragės mokytojų seminarijoje. Ją baigęs Vytauto Didžiojo universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, pedagogiką ir germanų filologiją. Redagavo tautininkų korporacijos Neo-Lithuania dvisavaitinį žurnalą Akademikas. 1940 baigęs Vytauto Didžiojo universitetą, mokytojavo Kaune. 1941 VI 14 sovietų valdžios ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. 1947 grįžo į Lietuvą. Šilutės vidurinėje mokykloje dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. 1950–1962 Klaipėdos srities ir miesto švietimo skyriaus pedagoginio kabineto vedėjas, K. Donelaičio vidurinės mokyklos mokytojas. 1962–1972 direktoriaus pavaduotojas X vidurinėje mokykloje. Tyrinėjo Mažosios Lietuvos kultūros, švietimo istoriją. 1960 parašė monografiją Lietuvių kova prieš germanizaciją Klaipėdos krašto mokyklose XVI–XX a. (nuo pirmųjų mokyklų įsteigimo iki 1939; išleista 2023). Joje Nausėdas nušvietė lietuvių kovą prieš germanizaciją mokyklose, siekė parodyti Rytprūsių lietuvininkų atkaklų priešinimąsi nutautinimui. Nedidelė šios studijos dalis – Lietuviškos mokyklos Prūsijoje XVI–XVIII a. – publikuota leidinyje Iš lietuvių kultūros istorijos (t. 2, V., 1959). Apie 1970 parašė veikalą Klaipėdos krašto kultūros istorijos bruožai (neišspausdinta, tačiau Nausėdo skaitytas atskiromis dalimis I. Simonaitytės viešosios bibliotekos įvairiuose renginiuose). Buvo Kraštotyros draugijos Klaipėdos miesto skyriaus tarybos pirmininkas. Su kitais pateikė pasiūlymų dėl miesto gatvių, aikščių ir skverų, mokyklų pavadinimų (pvz., Montės gatvė apie 1960 Nausėdo iniciatyva pavadinta Herkaus Manto). Rinko ir paskelbė daug įvairių duomenų apie Klaipėdos kraštą. Parašė apie 200 straipsnių iš Rytprūsių ir Klaipėdos krašto kultūros, švietimo istorijos, mokinių, mokymo, auklėjimo bei mokyklų istorijos klausimais, pvz.: Klaipėdos krašto mokyklos XII–XIX a.; Švietimas senojoje Klaipėdoje; Kova su germanizacija Klaipėdos krašte; Už 200 markių ir kitus. Rašė apie Mažosios Lietuvos žymius veikėjus: M. L. Rėzą, V. Kalvaitį, J. Žilių-Jonilą, A. Bruožį, F. Kelkį, Vydūną, A. T. Kuršaitį ir jo žodyną, S. Dachą, K. Jurkšaitį, E. Jagomastą ir kitus, rūpinosi jų atminimo išsaugojimu. Šią Nausėdo veiklą ribojo sovietinės okupacijos laikų nuostatos, politinės sąlygos. Jis kūrė eilėraščius, dalis jų pateikta jo poezijos rinkinyje Saulėlydžio žaros (Klaipėda, 1991), už kurį Nausėdui (po mirties) suteikta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija. Žymesnieji eilėraščių ciklai: Monologai apie Herkų Mantą; Dedikacija pirmajai knygai; Tau karštai dėkoju, Donelaiti; Kanonai Vydūnui; Eilėraščiai apie Liudviką Rėzą. Išvertė į lietuvių kalbą J. W. Goethes, F. Schillerio, H. Heinės eilėraščių, germanų herojinį epą Nybelungų giesmė (išl. 1980). Buvo pradėjęs versti germanų tautų epą Gudrūna (išl. 2002) bei šiaurės germanų epą Eda, tačiau sutrukdė lageryje nualinta sveikata. Klaipėdos universiteto mokslinei bibliotekai paliko retų knygų kolekciją.

L: Sabaliauskienė A. Prisimename Vladą Nausėdą, jo darbus // Tarybinė Klaipėda, 1986.

Albertas Juška

MLEA

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Vladas Nausėdas, 1991

Iliustracija: Vlado Nausėdo knygos „Saulėlydžio žaros“ viršelis, 1991