Vincas Kudirka

Kudrka Vincas 1858 XII 31Paežeriuose (Vilkaviškio aps.) 1899 XI 6Naumiestyje (dabar Kudirkos Naumiestis), lietuvių tautinio atgimimo žadintojas, turėjęs įtakos ir Mažajai Lietuvai. Kaip ir daug kitų lietuvių tautinio XIX a. judėjimo veikėjų gimė Paprūsėje, įvairiais ryšiais susietoje su Mažąja Lietuva. Nuo 1871 mokėsi Marijampolės gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje, iš kurios 1879 pašalintas „dėl pašaukimo stokos“. Varšuvos universitete studijavo filologiją ir mediciną. 1883 pasirodžiusi „Aušra“ padarė V. Kudirkai lemiamą įtaką, nors į aušrininkų gretas įsiliejo tik 1886. Su kitais 1888 įkūrė Varšuvos nelegalią studentų draugiją Lietuva. V. Kudirka 1889 pradėjo leisti žurnalą „Varpas“, kurį 2 metus redagavo ir kuriam paskyrė likusius gyvenimo metus (daugiausia rašė V. Kapso slapyvardžiu). 1889 baigė universitetą jau sirgdamas džiova. 1890 V. Kudirka prisidėjo prie laikraščio Ūkininkas leidimo. 1890–1899 Šakiuose dirbo gydytoju. Nuo 1897 iki mirties gyveno Naumiestyje, Mažosios Lietuvos pasienyje. Dėl ligos rašė gulėdamas lovoje prie nuolat degančios žvakės, kad žandarams užėjus galėtų sudeginti rankraščius. 1898 IX 15 Varpas (nr. 6) su V. Kudirkos sukurtomis natomis išspausdino Tautišką giesmę (vėliau – Lietuvos Respublikos himnas). 1898 Tilžėje išleistas jo eilėraščių rinkinys Laisvos Valandos. Tėvynės Varpuose nuolat skelbė pragaištingą Rusijos imperijos grėsmę lietuvių tautai, ragino jai priešintis. V. Kudirka parašė pirmąjį lietuvių rašybos vadovėlį Statrašos ramsčiai, 1890; straipsnį Tiesos eilėms rašyti, 1898. Rinko lietuvių tautosaką, bene pirmasis harmonizavo lietuvių liaudies dainas: 1895 išėjo rinkinys Kanklės. Lietuviškos dainos 4 balsams (vyriškiems) sutaisytos. V. Kudirka sukomponavo pjesių smuikui ir fortepijonui. 1909–1910 Tėvynės Mylėtojų Draugystė Amerikoje išleido jo raštų 6 tomus, redaguotus J. Gabrio ir išspausdintus Tilžėje. V. Kudirka – žymiausias lietuvių vertėjas XIX a. pabaigoje. Vertė į lietuvių kalbą kūrinius, vaizduojančius kovą dėl laisvės, maištingą asmenybę (F. Šilerio Orleano mergelę, 1898, ir Vilių Telį, 1899; Dž. G. Bairono Kainą, 1903) arba didingą Lietuvos praeitį (A .Asniko Kęstutį, 1897; J. Slovackio Mindaugą, 1900). Dramos kūriniais V. Kudirka tikėjosi atgaivinti lietuvių teatrą.

LE

MLFA

Iliustracija: Dr. Vinco Kudirkos portretas. Atvirukas, 1998

Iliustracija: Vinco Kudirkos raštų šešiatomio antraštinis lapas, 1909 / lš MLEA

Iliustracija: Vinco Kudirkos vinjetė, 1909 / lš MLEA