Vilius Bruožis

Brúožis Vilius, Bruažis, Brožáitis 1843 V 17Gaištautuose (Ragainės aps.) 1909 VII 6Tilžėje, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, aušrininkas, spaudos darbuotojas, gydytojas, medicinos mokslų daktaras (1871). Mediciną studijavo Karaliaučiaus universitete. Mažosios Lietuvos lietuvis, įgijęs aukštąjį pasaulietinį išsilavinimą. 1870–1871 kaip karo gydytojas dalyvavo Vokietijos ir Prancūzijos kare. Nuo 1885 gyveno Tilžėje, kur įsitraukė į ką tik įsikūrusios „Birutės“ draugijos veiklą, buvo jos pirmininkas (1885 VI 24–1887 II 13). 1891 kartu su Georgu Sauerweinu ir Kristupu Voska parengė peticiją Vokietijos kaizeriui Wilhelmui II dėl lietuvių kalbos vartojimo Mažosios Lietuvos mokyklose. Pasižymėjo kaip uolus lietuvybės žadintojas ir puoselėtojas, raginęs lietuvius susirašinėti tik gimtąja kalba, užrašinėti tik lietuviškus adresus. Viešuose Birutės susirinkimuose aukštino lietuviškumą, tikino šią kalbą esant Rojaus kalba. 1885–1886 bendradarbiavo „Aušroje“, rašė romantiškus patriotinius eilėraščius. Buvo žurnalų Varpas ir Ūkininkas atsakinguoju redaktoriumi, tvarkė korespondenciją. 1892–1898 buvo žurnalo Varpas leidimo komiteto iždininku, garantuodavo Mauderodės O. spaustuvei atsiskaitymą, materialiai rėmė žurnalą ir 1898 pats sumokėjo 800 markių skolą. Paskelbė eilėraščių antologijoje Birutės dainos (I laida 1886), kitose lietuvių lyrikos antologijose, 1886 parašė atsišaukimą Mieli lietuvininkai. 1890 ir 1891 Tilžės–Lankos (Pakalnės) rinkiminės apskrities Lietuviškų konservatyvų komitetas buvo iškėlęs Bruožį kandidatu į Vokietijos reichstagą, tačiau deputatu nebuvo išrinktas. Prūsijos valdžia Bruožio lietuviška veikla buvo labai nepatenkinta, jį diskredituodavo kaip gydytoją, o 1888–89 buvo net nušalinusi nuo medicinos praktikos. 1888–1889 ir 1898–1899 Bruožis buvo nepagrįstai uždarytas į beprotnamį. Norėdamas save išteisinti bei ginti lietuvių kalbos teises, 1889 Bruožis vokiškai parašė dvi brošiūras: Gewalt [Smurtas] ir Auſklärung des Amtes Dr. Bruažis (Brožeit) [Gydytojo dr. Bruožio paaiškinimai].

Vaclovas Bagdonavičius

Domas Kaunas

Iliustracija: Vilius Bruožis, XX a. pradžia