vėžiai

vėžia, vėžiagyvių klasės (Crustacae) dešimtkojų vėžių (Decapoda) būrys. Didesnėje Vakarų Europos dalyje natūraliai buvo išplitę 2 vėžių rūšys, Nemuno baseino intakuose ir vidaus vandenyse – upinis, arba plačiažnyplis, vėžys (Astacus astacus). Vėžio kūno ilgis – 15–18 cm, labai retai iki 25 cm, masė – iki 350 gramų. Turi stambią galvakrūtinę, pailgą pilvelį, triskiautę uodegą, 2 plačias žnyples. Kūno spalva rusvai pilka, tamsiai ruda, juoda. Nuo XIX a. II pusės iš Kaspijos jūros regiono išplito ar tikslingai buvo išplatinti pelkiniai, arba siauražnypliai, vėžiai (Astacus leptodactylus). Gyvena pavieniui šiltuose, turinčiuose daug maisto medžiagų ežeruose, pelkėse ir upėse. Klaipėdos krašte aptinkami upeliuose, Kuršių marių pietinėje dalyje, kur gėlas vanduo, pavieniui sugaunami iki Juodkrantės–Drevernos juostos. Vengia druskėto vandens. Jauni vėžiai gyvena po įvairiais povandeniais daiktais, suaugę – medžių pašaknėse, rausia urvus pakrantės šlaituose. Vasarą ir rudenį veiklūs naktį. Minta maita, moliuskais, kirmėlėmis, rečiau augalinėmis liekanomis. Grobį smulkina priekinėmis galūnėmis virtusiomis žnyplėmis ir žandakojais. Vėžiai per metus keičia kiautą: jaunikliai iki 7 kartų, suaugėliai – 2–3 kartus. Veisiasi rudenį. Patelės papilvėje ant kojelių nešioja 50–400 pilkų 2–3 mm skersmens ikrų. Perinami 26 savaites. Vėžių lervos išsirita III–IV mėnesiais. Iki verslinio dydžio (12 cm) išauga per 3–4 metus. Sulaukia 15 ir daugiau metų. Apie 1880 daugelyje Vidurio Europos vandenų vėžius išnaikino vėžių marą sukeliantis grybelis Aphanomyces astaci, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Išplito siauražnypliai vėžiai ir kitos menkavertės rūšys. Vėžius naikina natūralūs plėšrūnai: ondatros, ūdros, didesni vandens paukščiai ir kiti, t. p. nesaikingas jų gaudymas maistui, vandens tarša, buveinių naikinimas. Ne mažesni kaip 12 cm ilgio vėžiai gaudomi birželio–spalio mėnesiais gaudyklėmis su prievilu, renkami iš urvų ar medžių šaknų plikomis rankomis pasišviečiant balanomis (samanose vėsioje vietoje išgyvena iki savaitės). Sugauti vėžiai verdami sūriame vandenyje, kol tampa raudoni, jų mėsa pagardinama prieskoniais. Vėžiais buvo prekiaujama turguose.

L: Šiurnaitė-Graužinienė P. Lietuvos vėžiai // Kosmos. 1940, nr. 21; Dröscher W. Der Krebs: Seine Pflege und sein Fang. Neudamm, 1906; Cukerzis J. Речные раки: Freshwater crayfish. V., 1989.

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Plačiažnyplis vėžys