Verdainė

Vérdainė (vok. Werden), bažnytkaimis prie Šyšos upės, greta senojo Klaipėdos–Tilžės sausumos kelio, 3,5 km į rytus nuo Šilokarčemos. XVI a. 2 dešimtmetyje sudarytame Klaipėdos komtūrijos prievolininkų sąraše vietovėje Werdenn minima 12 prievolininkų (šeimų). 1540 Klaipėdos valsčiaus mokesčių mokėtojų sąraše Verdainės kaime paminėta 11 sodybų savininkų, 16 dalininkų ir 3 samdiniai. XVI a. II pusėje iš Rusnės parapijos Verdainei pradedama skirti atskirą kunigą; spėjama, kad savarankiška parapija Verdainė tapo po 1604 (Verdainės parapija, Verdainės parapinė mokykla). 1566 Jakobui Hinckmannui išduota privilegija Kulmo teisėmis valdyti Verdainės karčemą; vėliau ši priklausė jo sūnui Georgui; iš pastarojo našlės 1616 perėmė jos antrasis vyras Enochas Liederis, kurio laikais senoji karčema ant kalvelės priešais tiltą buvo pavadinta Aukštutine karčema (Oberkrug), kadangi už tilto buvo įsteigta antroji – Žemutinė (Unterkrug). Po Liederio mirties Aukštutinę karčemą paveldėjo jo žentas škotas Richardas Kantas (m. tarp 1667 ir 1671; Imanuelio Kanto prosenelis), kuris 1662 pabaigoje ar 1663 pradžioje iš mirusio Liederio sūnaus Gerhardo perėmė ir Žemutinę; vėliau abi karčemos priklausė įvairiems savininkams, po 1820 Žemutinė karčema išnyko. XVII a. 4 dešimtmečio pradžios dokumentuose Verdainė buvo priskiriama Klaipėdos valsčiaus Šilokarčemos apygardai (Kreis), jai priklausė 98 ūbai ir 13 margų žemės, buvo 18 sodžių ir 59 dalininkai. 1702 veikė vandens malūnas (), 1740 – vėjo malūnas. Per Septynerių metų karą 1757 įsiveržusi Rusijos kariuomenė sudegino Verdainėje nemažai pastatų, įskaitant abu malūnus. Spėjama, kad antpuolio metu sudegė ir bažnyčia, kuri po to buvo atstatyta (dabartinė pastatyta 1847). 1785 Verdainė buvo Įsruties apskrities Šilokarčemos valsčiaus karališkasis bažnytkaimis su malūnu ir 12 ugniakurų; greta paminėtas Werdenberg – karališkoji valstiečių gyvenvietė su 2 ugniakurais (pavadinimas pirmąsyk minimas 1734). XIX a. pradžioje bažnytkaimyje buvo vandens malūnas, 11 sodybų ir 60 sielų, Werdenberge – vėjo malūnas, 2 sodybos ir 15 sielų. XIX a. Šilokarčemos apskrityje suformuotos Verdainės kaimo bendruomenė ir Werdenbergo dvaro apygarda. Pastaroji XIX a. pabaigoje buvo prijungta prie Verdainės, kuri nuo 1874 priklausė Šilokarčemos valsčiui. 1897 Verdainė išplėsta iš Gaidelių valsčiaus prijungus Vėžaičių kaimo bendruomenę ir Naujųjų Bėgšų (Neu Hermannlöhlen) dvaro apygardą. 1907 pastatytas dujų fabrikas, gaminęs dujas gatvėms apšviesti ir buitiniams poreikiams. 1905 Verdainėje buvo 35 gyvenamieji namai, 273 gyventojai (10 katalikų, 85 lietuviai), 1910 – 272, 1925 – 303 gyventojai. Tarpukariu priklausė Šilutės apskrities Gaidelių valsčiui. 1939 prijungta prie Šilutės bendruomenės, 1941 IX 27 pervadintos Šilutės miestu.

Vasilijus Safronovas