Urtė Lokienė

Lokenė Urtė 1871 IV 2Letukuose (Klaipėdos aps.) 1961 III 8Berlyne, vertėja, Mažosios Lietuvos spaudos darbuotoja. Anso Baltrio jaunesniojo sesuo. Augo surinkimininkų šeimoje Klausvaičiuose. Baigė vietos pradžios mokyklą. 1892 išvyko į Rytų Indiją, kur po ilgos kelionės lapkričio 15 ištekėjo už misionieriaus Kristupo Lokio (per laiškus susiradusio sau žmoną iš lietuvių giminės Mažojoje Lietuvoje). Dirbo misijos mokykloje. Turėjo 11 vaikų, užaugo 6: Ansas Lokys, Martynas Lokys, Paulius Lokys, Marta Rūta Dajamani, Gertrūda Lokytė-Schönfeld, Greta Lokytė (žuvo per Dresdeno bombardavimą). Laikraščiai Kaimynas, Lietuviška ceitunga ir Pagalba išspausdino jos straipsnių apie Indiją, apie 1904 kelionę iš Tilžės traukiniu per Berlyną į Triestą, iš ten garlaiviu į Bombėjų ir sutikimą misijos stotyje Khutitolyje. Kūrė eilėraščius. Išvertė knygelių į lietuvių kalbą apie misijų darbą: iš vokiečių kalbos misionieriaus Wüste Apie piktenybę diewaicziu szlužbos tarp kelu (1903). Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui gyveno Mažojoje Lietuvoje, Vanaguose, po vyro mirties – Kuršeliuose. Bėganti į Vakarus rusų sulaikyta ir grąžinta. Nuo 1944 ligota gyveno skurdžiai Kretingoje. 1959 išvyko į Vokietiją. Sūnus Ansas Lokys ją apgyvendino Gossnerio pasiuntinybės rūmuose Berlyne. Palaidota Berlin-Friedenau kapinėse.

L: Kaukas K. Taigi imk mano ranką. Klaipėda, p. 150; Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996, p. 307, 311; Arbušauskaitė A. Lietuvos optantai: klaipėdiškiai, 1939. Klaipėda, 2001, p. 113.

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Urtė Lokienė, 1919