Tolminkiemio parapinė mokykla

Tolmnkiemio parãpinė mokyklà darbą pradėjo apie 1598, parapijai gavus nuolatinį kunigą. Mokyklai pastatytas atskiras namas. XVII a. ją lankė 20 vaikų. 1712 karaliui Friedrichui I išleidus įsaką, kad iš kiekvieno didesnio kaimo į mokyklą būtų pasiųsta 2, iš mažesnių – bent po 1 vaiką, besimokančiųjų padaugėjo. 1759 mokyklos pastatą sunaikino gaisras. Nauja pastatyta po 6 metų. Ją lankė 14-kos kaimų vaikai. 1738–1756 mokė precentorius J. F. Sperberis, 1757–1761 K. Schultzas, 1761–1762 Jansonas, 1762–1767 G. Tortilowiusas. Apie 1766 Kristijono Donelaičio sudarytame Tolminkiemio parapinių mokyklų sąraše nurodoma, kokį nuotolį eidami mokyklon privalo įveikti tolesnių kaimų vaikai. Dėdžių kaimo 3 vaikams kasdien teko nužingniuoti ³/₄ mylios (įstatymas numatė ¹/₂ mylios, t. y. ne daugiau kaip 3,5 km). Tiek pat keliavo Išlaudžių kaimo 5 vaikai, mylią – Jagbudės ir 2 mylias Juodupėnų kaimo vaikai. Pastarųjų kasdienes keliones apsunkino prastas kelias, ėjęs per Romintos girią. Didesnį nuotolį, nei įstatymų numatytas, turėjo įveikti apie 20 vaikų. K. Donelaičio pateiktas tolėliau gyvenusiųjų skaičius leidžia manyti, kad mokyklą lankė 50–60 vaikų. Nuo 1819 mokė B. W. Ostermeyeris, 1874 – A.Huettas, 1886 – L. J. Anbuhlas, 1911 – F. L. Rielis.

Dar skaitykite Tolminkiemio parapija.

Albertas Juška

Iliustracija: Tolminkiemio mokyklos pietryčių fasadas, XIX a. II pusė / Iš MLEA