Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Tolminkiemio parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Tolminkiemyje, jo bendruomenė.

Tolmnkiemio parãpija, įkurta apie 1589. Bažnyčia pastatyta apie 1598. Pirmasis kunigas Davidas Marciansus (greičiausiai sulotyninta Martynaičio pavardė), spėjama, po 5 metų kunigavimo Žydkiemio parapijoje atsikėlė iš Didžiosios Lietuvos. 1600–1621 pamokslavo Jonas Rėza, 1621–1696 – Severinas ir Saliamonas Wirčinskiai (V. Biržiška tuo abejoja), Jacobas Neukirchas, Johannas Sperberis. Kunigaujant pastarajam 1682 pastatyta antra bažnyčia – kuklus fachverkinis, vienabokštis statinys. Nuo 1743 XI 24 (ar 21) kunigavo Kristijonas Donelaitis. Jis – šios parapijos penkioliktas kunigas. Jo rūpesčiu 1756 ant nedidelės kalvelės išmūryta trečioji bažnyčia. Ji turėjo suvienytą altorių-sakyklą, šonuose chorus, nedidelius 10 registrų vargonus (įsigyti 1760). Atlikta ir kitų darbų: 1747 perstatyta klebonija, 1764 pastatytas namas kunigų našlėms. Po K. Donelaičio Tolminkiemyje pamokslavusiųjų sąraše dar 8 pavardės, tačiau su lietuvių kultūra šie dvasininkai nesusiję. Kunigaujant Friedrichui Monichui 1820 Zalcburgo meistrai permūrijo bokštą, uždėjo jo viršutinę medinę dalį, perdažė altorių-sakyklą. Tolminkiemio parapijai priklausė lietuvininkų apgyventi 42 kaimai. Tarp jų lietuvių (ar baltiškais) pavadinimais: Balupėnai, Budzeliai, Daneikiškiai, Didžiuliai, Elušėnai, Išlaužiai, Jesaičiai, Jurdiškiai, Kiauniai, Kubiliai, Mackūniškiai, Martišiai, Meldynai, Moskūnai, Paledžiai, Raudoniai, Rominta, Samanynai, Sargūnai, Tėveliai, Varniai, Vartesmai, Žalkiemis, Žiedeliai. Apie 1590 juose neužrašytas nė vienas vokietis. Nebuvo iš ko, kaip reikalavo nuostatai, paskirti parapijos vyresnįjį. Prie Tolminkiemio prijungtas Mielkiemio sodžius, nes ten gyveno vokietis Luckas Walteris. Po 1709–1711 didžiojo maro ir vėliau prasidėjus intensyviai germanizacijai padėtis kito. K. Donelaičio kunigavimo laikotarpiu lietuvininkai sudarė trečdalį bendruomenės, 1843 iš 5160 parapijiečių jų užrašyta 120, po 5 metų – 86, dar po 30 metų lietuvybę teliudijo gyventojų pavardės, kaimų, upių vardai. Pamaldos lietuvių kalba nebelaikytos.

Albertas Juška

Iliustracija: Tolminkiemio bažnyčia / Iš MLEA

Iliustracija: Tolminkiemio klebonija, 1981