Jonas Rėza

Rėzà Jonas (vok. Johann Rehsa, Rehse, Rhese) 1576 V 25Tilžėje 1629 VIII 30Karaliaučiuje, Mažosios Lietuvos raštijos kūrėjas. Senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas. Nuo 1591 studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete kaip kunigaikščio stipendininkas. Manoma, kad kurį laiką lankė Wittenbergo ir Strassburgo universitetus. 1599 Tilžėje paskirtas kantoriumi, kaip gerai mokantis lietuvių kalbą. 1600–1621 Tolminkiemio, nuo 1621, mirus L. Sengstockui, Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų kunigas. Rūpinosi lietuvių raštais. Buvo Jono Bretkūno Biblijos rankraščio vienas taisytojų. Dovydo psalmes naujai perrašė ir suredagavo, 1625 išleido kunigaikščio Georgo Wilhelmo lėšomis. Tai pirmoji knyga, kuri rėmėsi vien Prūsijos vakarų aukštaičių tarme, kurią vėliau teoriškai įtvirtino Danielius Kleinas. Joje nėra nei žemaitiškų beafrikačių formų, nei turinčių žemaitiškų dvibalsių uo, ie atitikmenis, nei imperatyvų su -ke- ar kitų žemaitybių, išskyrus keletą. Labiausiai orientuotasi į šios tarmės pietines šnektas (būsimuosius baltasermėgius). Minėtoje knygoje aiški lietuvių bendrinei kalbai artimos rašomosios kalbos užuomazga. Prasidėjus XIX a. pabaigos tautiniam lietuvių atgimimui ir ėmus leisti Aušrą, ši rašomoji kalba iš esmės perkelta į Didžiąją Lietuvą ir sudarė pagrindą mūsų dabartinei kalbai. Žinoma, kad J. Rėza planavo išleisti daugiau J. Bretkūno Biblijos dalių ir suredagavo Naująjį Testamentą, tačiau netikėta mirtis (nuo maro) tam sutrukdė. Rėzos kalbą tyrė Vladas Žulys.

L: Biržiška V. Aleksandrynas 1. Čikaga, 1960, V., 1990; Žulys V. Kaip J. Rėza keitė Bretkūno leksiką // Kalbotyra, 1966, t. 14; Tumelis J. Jono Rėzos nekrologas // Literatūra, 1971, t. 14 (1); Žulys V. Priebalsių rašyba J. Rėzos psalmyne // Kalbotyra, 1971, t. 23(1); Žulys V. Retas kalbų interferencijos atvejis // Kalbotyra, 1971, t. 23 (1); Falkenhahn V. Der Übersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer. Königsberg-Berlin, 1941.

Zigmas Zinkevičius