tolkas

tolkas, vertėjas. Pirmuosiuose Prūsijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios nuostatuose 1525 nurodyta, kad būtina [pamaldų metu] bažnyčioje skaityti visą Bibliją, skyrių po skyriaus, „deutsch und klar“ [vokiškai ir aiškiai]; be to, reikia nevokiečiams tolką turėti“. Prūsų, lietuvių, sūduvių ir kitas vietines kalbas tesuprantantiems tikintiesiems tolkai turėjo versti Bibliją. Tolkai minėti ir 1528 bažnyčių vizitacijos instrukcijoje. Įsake Apie kunigų išrinkimą ir išlaikymą (vok. Von erwelung und underhaltung der pfarrer...) 1540 IX 29 priminta, kad tolkai turi būti parinkti kaip nuo seno buvo įprasta. Juos surasti privalėjo valdininkai, tačiau į bažnyčią priimdavo tik kunigui sutikus. Tolkai turėjo klausyti tik kunigo nurodymų, vyskupas turėjo prižiūrėti, kad amtmonas ar miestų tarybos nariai tolkus parinktų ir išlaikytų. 1544 krašto nuostatuose pabrėžta, kad turgaus teisę turinčiuose miesteliuose lietuviams ir kitiems nevokiečiams privalu paskirti kapelioną. Neturtinguose miesteliuose ir kaimuose apsieita su vertėju. Siekiant įdiegti liuteronybę žemuosiuose visuomenės sluoksniuose (tarp lietuvininkų) Bažnyčios nuostatuose, vizitacijų rekomendacijose, landtagų sprendimuose nurodinėta, kad kunigams būtina mokėti vietos kalbas, versti dalį pamokslų į jas, mokyti tomis kalbomis katekizmo.

L: Lukšaitė I. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje. V., 1999; Falkenhahn V. Der Übersetzer der litauischen Bibel Johanes Bretke und seine Helfer. Tilsit, 1941; Hubatsch W. Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens. Bd. I, II. Göttingen, 1968; Die Geschichte der Preußen und Lexikon. Grunenberg, 2004.