tautinis kultūrinis judėjimas
tautnis kultrinis judjimas, nacionalizmo idėjų paveikta, į savo kultūrinio savitumo išsaugojimą orientuota Mažosios Lietuvos lietuvių veikla. Tautinis kultūrinis judėjimas pasisakė prieš lietuvių kalbos teisių viešojoje erdvėje siaurinimą, siekė išsaugoti savitą lietuvininkų kultūrą, papročius. Mažojoje Lietuvoje tautinis kultūrinis judėjimas sutelktumo ir aspiracijų prasme tautinio sąjūdžio lygmens nepasiekė, neįgavo jiems būdingų politinės konsolidacijos formų. Pasireiškė kaip reakcija į dėl modernizacijos įtakos stiprėjusius akultūracijos procesus ir ypač į Otto von Bismarcko vyriausybės asilimiacinę politiką, kuri buvo pradėta vykdyti po 1871 Vokietijos suvienijimo. 1872 IX 2 Vokietijos Reichstagas priėmė įstatymą dėl vokiečių kalbos kaip vienintelės dėstomosios kalbos įvedimo visose švietimo sistemos pakopose, 1872 X 15 – Visuotinius švietimo nuostatus, kurių 13 paragrafas skelbė privalomą vokiečių kalbos mokymąsi, tautinių mažumą kalboms paliekant tik aiškinamąją, pagalbinę, funkciją. Remiantis šiais nuostatais, 1873 VII 24 Prūsijos provincijos oberprezidento Carlo Wilhelmo von Horno potvarkiu lietuvių kalba buvo palikta tik tikybos dalykams ir tik trejiems metams, bet praktiškai mokytojai vokiečiai ir to nevykdė. Šie potvarkiai lėmė, kad pirminės organizuotos tautinio kulūrinio judėjimo formos pasireiškė vadinamuoju peticijų sąjūdžiu. 1873, 1875, 1878, 1879, 1882, 1887, 1890, 1895, 1900 tūkstančiais parašų paremtomis peticijomis apygardų ir provincijos valdžios organams, ministrams, kaizeriui Prūsijos lietuviai reikalavo grąžinti lietuvių kalbą į mokyklas. Kita tautinio kultūrinio judėjimo paskata buvo vokiečių inteligentų, Tilžėje 1879 įkūrusių Lietuvių literatūros draugiją, pradėtas rodyti dėmesys lietuvių kalbai ir papročiams. Didelės reikšmės turėjo ir bepradedantis užsimegzti lietuvių nacionalizmas Didžiojoje Lietuvoje. Jis formavo dalies Prūsijos lietuvių, ypač aktyviai dalyvavusių Didžiojoje Lietuvoje draudžiamų spaudinių leidyboje, nacionalistinių idėjų pajautą. Tautinio kultūrinio judėjimo idėjos dėl lietuvių kalbos išsaugojimo 1878 pradėtos akcentuoti laikraštyje Lietuviška ceitunga. Vėliau tautiniam kultūriniam judėjimui buvo pritariama laikraščiuose Nemuno sargas, Nauja lietuviška ceitunga, Saulėteka, Birutė. Nuo 1885 tautinis kultūrinis judėjimas įgavo kitą lygmenį, kadangi pradėjo kurtis lietuvininkų kultūrinės draugijos, kurių iki Pirmojo pasaulinio karo Mažojoje Lietuvoje ilgesnį laiką ar fragmentiškai veikė apie 30. Jos rengė paskaitas, kūrė bibliotekas, leido lietuvių knygas, organizavo lietuvių šventes. Vienos draugijos buvo pasaulietinio pobūdžio („Birutė“, „Santara“), kitos – religinio („Sandora“). Nuo 1890 tautinio kultūrinio judėjimo idėjas buvo bandoma realizuoti dar vienu būdu – organizuotai keliant lietuvininkų kandidatus per rinkimus į Prūsijos Landtagą ir Vokietijos Reichstagą. 1890 buvo įsteigtas rinkimų Lietuviškos konzervatyvų draugystės komitetas. Pasinaudodami Prūsų lietuvių konservatyviomis nuotaikomis Birutės draugijos nariai konservatorių skyrimo draugijų įsteigė 4 apskrityse. Šių pastangų rezultatas buvo lietuvių atstovo turėjimas 1898–1903 kadencijos Reichstage, t. p. 1903–1918 lietuviai turėjo savo interesams atstovaujantį deputatą Prūsijos Landtage. Dėl tarpusavio konfliktų atskiros deputatų skyrimo draugijos neturėjo vieningos programos, lietuvinininkai nesugebėjo suvienyti jėgų. Be to, Prūsijos lietuviai iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos neišreiškė jokių politinių reikalavimų, savo delegatams iškeldavo tik kultūrinius siekius. Tautinis kultūrinis judėjimas buvo puoselėjamas švietėjiškose Martyno Jankaus, Vydūno, Jurgio Lapino, Anso Bruožio publikacijose, Frydricho Bajoraičio (Paukštelio) poezijoje.
L: Gudas K. Mažosios Lietuvos lietuvių tautinė padėtis XIX a. pabaigoje. V., 1992; Pocytė S. Mažlietuviai Vokietijos imperijoje 1871–1914 m. V., 2002.
Silva Pocytė
Vasilijus Safronovas
Iliustracija: Vanagų Jaunimo kultūros ir švietimo draugijos „Eglė“ gegužinėje išvykoje prie Veiviržėnų: vėliavą laiko Klimkaitis, kiti šioje eilėje – Endrius Macas, Martynas Skėrys, Fricas Šlenteris, Jurgis Klimkaitis, Adomas Stubra, išvykoje dalyvauja ir dalis Priekulės „Vilties“ draugijos narių, 1933 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų
Iliustracija: Kvietimas į „Birutės“ draugijos šventę, apie 1899 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996
Iliustracija: Plikių jaunimo kultūros ir švietimo draugija „Beržas“, 1912 / Iš Domo Kauno rinkinio