sūrinės

srinės, sūrių gamyklos. Buvo jau Kryžiuočių ordino laikais. XIX a. pradžioje ūkininkų įmonės ir sūrinės gamino sūrį pagal naminius receptus. Tuo metu į Rytų ir Vakarų Prūsiją buvo pakviesti šveicarų ūkininkai, kurie turėjo padėti padidinti pieno produkcijos apimtis bei pardavinėti sūrį miestuose bei tolesniuose rajonuose. Prie sūrinių steigimo ir veiklos gerinimo prisidėjo olandų menonitai. 1840 Tilžėje atidaryta sūrio gamykla, 1845 prie Tilžės įsigyta pieninė. Pakalnės apskrityje sūrio gamybos įmonės sudarė apskrities pramonės pagrindą. Daugiau nei 100 įvairaus dydžio sūrinių gamino įžymųjį Tilžės sūrį. Geležinkeliu jis buvo gabenamas per Karaliaučių į Hamburgą. Sausininkuose, netoli Kaukėnų, veikė speciali Rytprūsių sūrių gamybos mokykla. Tipiška sūrinė ir pieninė buvo Šilupiškiuose (21 km nuo Tilžės).

L: Lemke P., Schmelschus F. Industrie und Handwerk // Der Kreis Elchniederung. Hannover, 1966; Der geschichtliche Werdegang des Namens „Tilsiter Käse“ // Tilsiter Rundbrief. Kiel, 1992/1993.

Iliustracija: Tilžės sūrinės saugykla, 1930 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Savadarbis įtaisas sūriui slėgti Meškaičių sodyboje Antšvenčiuose, 2001

Iliustracija: Įmonės „Vilkyškių sūriai“, veikiančios nuo 1934, produkto etiketė, 2006 / Iš Virginijos Budrikienės rinkinio