Steindamm

Steindamm (Štaindamas; liet. Akmenų Pylimas), Karaliaučiaus miesto dalis į šiaurės vakarus nuo Karaliaučiaus pilies. Spėjama, kad Steindammo vietoje buvo pirmoji prie Karaliaučiaus pilies įkurta gyvenvietė (civitas) su Šv. Mykolo bažnyčia (įvairių šaltinių duomenimis, įsteigta 1255–1257), vienintelį kartą paminėta 1258 V 3 Kryžiuočių ordino ir vyskupo žemių dalijimo Semboje dokumente, anot Petro Dusburgiečio, visiškai sugriauta sembų antpuolio (1262 ar 1263) metu. Po antpuolio nebebuvo atkurta, o 1286 miesto teisės suteiktos į pietus nuo pilies buvusiam Senamiesčiui. Vėliau atsikūrė kaip Senamiesčio priemiestis, formaliai buvo nuo jo priklausomas, bet 1490 gavo teisę į savarankišką teismą. 1540 minėti 109 namų savininkai. Kadangi pro Steindammą ėjo kelias iš Senamiesčio į Sembą, veikė kelios karčemos. XIV a. I pusėje buvo atstatyta Steindammo bažnyčia (istorijos šaltiniuose paminėta 1493); ji turėjo Senamiesčio bažnyčios filijos statusą ir vadinta Šv. Mykolo bažnyčia už Karaliaučiaus miesto sienų. Kadangi Steindammo priemiestyje gyveno daug prūsų, lenkų, lietuvių, Reformacijos laikotarpiu joje pradėta laikyti pamaldas lenkų ir lietuvių kalba, buvo lietuvių kunigas (1550–1587 kunigavo Baltramiejus Vilentas, 1587–1602 Jonas Bretkūnas) ir bendruomenė. Vėliau lietuviams perleista Sackheimo bažnyčios, o Steindammo bažnyčioje liko pamaldos tik lenkų kalba (nuo 1602 ji vadinta Lenkų bažnyčia). 1634 Steindamme įkurta Lenkiška mokykla. 1724 tris Karaliaučiaus miestus sujungus į vieną, Steindammas tapo miesto dalimi. Per Septynerių metų karą Rusijos valdžia pritaikė Steindammo bažnyčią Rytų apeigoms; 1807–1813 joje buvo įkurdinta karo ligoninė, tarpukariu veikė kaip universiteto bažnyčia. 1806 su Neuroßgartenu Steindamme buvo 581 namas, 3684 gyventojai. XVIII–XIX a. buvusio priemiesčio vardu buvo vadinamos 2 gatvės – Steindamm ir Steindamm-Wallstrasse – bei vieni miesto vartai. Plačioje Steindammo gatvėje daugiausia gyveno prekybininkai ir tarnautojai, būta įvairių įstaigų, prabangių parduotuvių ir kavinių. Per Antrąjį pasaulinį karą ir pokario metais Steindammo teritorija visiškai sugriauta, bažnyčia sunaikinta XX a. 6 dešimtmetyje.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Karaliaučiaus Steindammo bažnyčia, kurioje kunigavo Baltramiejus Vilentas ir Jonas Bretkūnas / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996

Iliustracija: Steindammo bažnyčios altoriaus viršutinės dalies tapyba, XVI a. / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Steindammo gatvė su tramvajumi, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Steindammas, 1895 / Iš MLEA