Rusnės parapija

Rusnės parapija. Viena seniausių Mažojoje Lietuvoje, įkurta dar Kryžiuočių ordino laikais (apie 1419). Melstasi koplyčioje ar maldos namuose. Apie 1583 pastatyta bažnyčia, 1642 perstatyta. 1739 VIII 9 sudegė klebonija, 1774 V 23 – klebonija ir bažnyčia, 1789 X 15 – laikinieji maldos namai ir klebonija. 1809 pašventinta iš akmenų ir plytų sumūryta bažnyčia su konfirmantų sale rytiniame gale, masyviu bokštu (išmūrytas 1827) vakariniame gale. Vidų puošė senovinės žvakidės, XVI a. pradžios krucifiksas, 1637 ir 1776 Tilžės ir Karaliaučiaus auksakalių darbo liturginiai indai, lietuvių tautiniais raštais dailinti altoriaus užtiesalai. 1783 įgyti 2 varpai, 1827 sumontuoti 11 registrų vargonai, apie tą laiką Kintų parapijos surinkimininkai juodais užtiesalais papuošė bažnyčios altorių. Nuo 1541 dirbo pirmasis žinomas kunigas Simonas Alectoras. 1558 jį pakeitė iš Didžiosios Lietuvos atvykęs Jurgis iš Eišiškių (Gregorius Vilnensis). Vėliau kunigavo daug Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų: 1568–1595 Mikalojus Siautila, 1595–1598 Lasarus Sengstockas, 1656–1698 Mykolas Gaidys, 1711–1741 Johannas Sperberis, 1741–1773 Jonas Braškys, 1796–1826 Daniel Wahl, 1826–1831 Vilhelmas T. Šimelpenigis, 1832–1851 Carlas Eduardas Ziegleris, 1912–1915 Kristupas Jurkšaitis (II kunigas), 1921–1924 Valentinas Gailius (II kunigas). 1890 parapijoje pakrikštyta 270 vaikų, konfirmuoti 125 jaunuoliai, sutuoktos 74 poros, 2139 asmenys priėmė Šventosios Vakarienės sakramentą, 237 mirė. 1848 iš 7276 parapijiečių lietuvininkais užrašyti 4939 (68%), 1902 – 4502 (60,9%). 1937 visi konfirmantai įžegnoti per vokiškas pamaldas. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčios veikla atkurta. Mažėjant parapijiečių sovietų valdžia atėmė bažnyčią, ten įrengė sporto salę ir katilinę. 1991 atgimė evangelikų liuteronų bendruomenė (apie 150 asmenų), vadovaujama diakono Gintaro Pareigio. 1994 VIII 21 iškilmingai paminėtas bendruomenės 575-metis.

Albertas Juška

Iliustracija: Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia, apie 1937 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio