Rūdava

Rūdavà (vok. Rudau, rus. Melnikovo), bažnytkaimis Semboje, prie Kintavos upelio, 33 km į šiaurės rytus nuo Fischhauseno, 16 km į šiaurę nuo Karaliaučiaus, 9 km į pietus nuo Kranto. Nuo XIV a. – parapijos centras. 1254 Petras Dusburgietis paminėjo Rūdavos valsčių (territoria Rudowie), kur Bohemijos karaliaus Pršemislo II Otakaro vadovaujama kariuomenė užėmė pilį ir išžudė daug sembų; vieni autoriai tapatina šią sembų pilį su pačia Rūdava, kiti – su Nogymtės pilimi į pietus nuo Rūdavos. Greta senosios sembų pilies Kryžiuočių ordinas pastatė naują pilį (apie 1270, XIV a. pradžioje perstatyta į mūrinę, XVI a. pabaigoje pilis jau buvo sunykusi). 1291 minėta, kad Karaliaučiaus komtūras pardavė Ulmanui malūną ir karčemą prie Rūdavos. 1308 Petras Dusburgietis vėl minėjo Rūdavos valsčių. 1321 minėtas kunigas iš Rudow, 1354 pirmąsyk paminėta parapijos bažnyčia, pastatyta iš lauko akmenų, su bokštu (1818 I 17 per audrą sugriuvo, 1820 atstatyta). 1365 Andresui Kipszei išduota privilegija dėl karčemos priešais Rūdavos bažnyčią. 3 km į šiaurę nuo Rūdavos 1370 II 18 įvyko kautynės tarp Ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinių pajėgų, kuriose abi pusės patyrė didelių nuostolių. Jose žuvusio Ordino vyriausiojo maršalo Heningo Schindekopfo atminimui mūšio vietoje 1825 pastatytas akmeninis kryžius, 1870 – akmeninis paminklas. 1540 Rūdava minėta kaip seniūnijos, priklausiusios Žiokų valsčiui, centras; mokesčių mokėtojų sąraše vietovėje Rudaw buvo 22 apmokestinti vyrai. 1785 Rūdava buvo Žiokų apskrities Gruenhofo valsčiaus karališkasis kaimas su bažnyčia, malūnu ir 11 ugniakurų bei Žiokų valsčiaus bajoriškoji karčema (vadinamoji die blaue Krug) su keliais samdinių namais ir 6 ugniakurais, priklausiusi Maldaičių bajoriškajam palivarkui. XIX a. viduryje suformuota Fischhauseno apskritis, Rūdavos kaimo bendruomenė tapo valsčiaus centru. 1896 prie Rūdavos kaimo bendruomenės prijungta Heybücheno valda, 1904 – Jaxeno dvaras, 1905 – Sandhofo dvaras. 1905 buvo 44 gyvenamieji namai, 627 gyventojai (3 katalikai), 1910 – 577 gyventojai. 1928 prijungtos Ekričių ir Bakulių dvaro apygardos, 1933 buvo 1010, 1939 – 1052 gyventojai. 1939–1945 priklausė Sembos apskričiai. Po Antrojo pasaulinio karo išliko bažnyčios korpuso ir bokšto sienos.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Rūdavos panorama pravažiuojant miestelį, 2002

Iliustracija: Rūdavoje išlikęs Sembos miesteliams būdingos architektūros mūrinis pastatas, 2002

Iliustracija: Rūdavos pilies su gretimomis vietovėmis planas, 1826–28 / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio

Iliustracija: Sodyba prie Rūdavos piliakalnio

Iliustracija: Rūdavos malūno tvenkinys, 2002

Iliustracija: Rūdavos bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Rūdavos bažnyčios interjeras, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968