Ragainės pilis

Raganės pils. Nemuno kairiojo kranto šlaituose, žemiau Šešupės žiočių, skalviai buvo įsirengę kelis piliakalnius. Prie Ragnytės upelio žiočių buvusi pilis Raganita – spėjamas administracinis skalvių centras. 1275 (ar 1277–1279) iš Sembos Nemunu laivais atplaukę kryžiuočiai ją po apgulties ir šturmo užėmė; įgula buvo išžudyta, moterys ir vaikai paimti į nelaisvę. Užpuolikams atiteko didelis grobis, pilis ir aplinkinės gyvenvietės sudegintos (gal ir kitapus Nemuno stovėjusi Rambyno pilis). Po 1283 padažnėjus lietuvių ir žemaičių antpuoliams, 1289 ant skalvių piliakalnio kryžiuočiai pastatė medinę Landeshuto (Landishuto) pilį. Ją sudarė kelios dalys: prie slėnio šlaito stovėjo per 40 m aukščio 109×50 m dydžio pastatas, jį supo keletas nedidelių priešpilių, atskirtų grioviais ir pylimais. Ši ir netolima Skalvių pilis buvo svarbūs Ordino atramos punktai kovose su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (LDK). Joje apgyvendinta 40 riterių ir 100 samdinių stipri įgula. Pro pilį ėjo svarbūs kryžiuočių karo keliai į Žemaitiją ir LDK. Čia buvo Ragainės komtūrijos centras. Pilį daug kartų puolė lietuviai. 1290 jie įviliojo Ordino įgulą į spąstus ir sumušė; pulta ir pilis, bet nesėkmingai. 1295 lietuviai vėl netikėtai puolė Ragainės pilį ir išsivedė visus žirgus, o tų metų rudenį sudegino apylinkes ir Skalvių pilį. 1315 ir 1338 žemaičiai su didelėmis pajėgomis nesėkmingai šturmavo pilį. 1355 žiemą ji deginta 2 kartus. Ragainės pilį, kaip strateginį atramos punktą, Ordinas labai vertino, LDK siekė ją sunaikinti kaip pavojingą. Siekiant įtvirtinti Nemuno pietinę pakrantę atstatyta Skalvių pilis, įrengtos Venkiškių ir kitos pilys, kurių daugumą 1365 lietuviai sugriovė. Ragainės pilis turėjo didelį artilerijos arsenalą: 1379 XII 4 čia buvo 7 pabūklai, 1392 XI 19 – 2 dideli ir 3 maži pabūklai, 16 kartečių, statinė parako; 1396 V 1 – 6 dideli ir maži pabūklai, 14 kartečių ir 2 statinės parako. Po 1385 LDK ir Lenkijos sudarytos Krėvos unijos Ordino padėtis pasienyje buvo dar blogesnė, todėl palei Nemuną pradėta statyti tvirtas mūrines pilis. 1397–1409 naujoji Ragainės pilis statyta upe kiek žemiau, į vakarus nuo Landshuto piliavietės. Dirbo 30 specialybių meistrai iš įvairių vietovių (Balgos, Kulmo, Marienburgo ir kitur), iš Sembos surinkta apie 1200 darbininkų, o apylinkių gyventojai atliko visus pagalbinius darbus. Prūsų vitingai saugojo statybų aikštelę, medžiagas ir vedė apskaitą. 1402–1403 lietuviai puolė statytojus, bet pilies statybos nepavyko nutraukti. Iš lauko akmenų sumūryti pamatai, I aukštas ir kampai. Vietoje gamintos plytos, iš apylinkių miškų gabenta mediena. 1402 išmūrytos pagrindinio pastato sienos (59×59 m plane), uždengtas stogas. Vidinis kiemas buvo 575 m² ploto, sienų aukštis – 12 m, storis – 3 m. 1402 gauta 2,3 t skaidraus ir 200 kg spalvoto stiklo langams. 1403 čia įsikėlė Ordino riteriai. Veikiausiai tuomet išardyta senoji pilis, o jos statybinės medžiagos panaudotos naujosios statybai. Apie pilį iškastas 4 m gylio ir 12 m pločio griovys. 1407–1408 pilies patalpų sienos nutapytos. 1406 pradėtas statyti priešpilis. 1407 pilyje turėta 11 didelių ir mažų pabūklų, 18 kartečių ir 54 parako statinės, 248 arbaletai ir 1970 strėlių. 1409 jau stovėjo galinga 4 fligelių pilis su vartais pietinėje dalyje, apie kiemą ėjo 2 aukštų galerija. Pilies gynybinė siena sustiprinta 2 kvadratiniais bokštais. Priešpilis buvo į vakarus nuo pilies. Pilies pietvakariniame kampe stovėjo masyvus apvalus bokštas (10,5 m skersmens), pietinėje dalyje – laibas 6 aukštų (25 m aukščio) sargybos bokštas. Prie sienų glausti gyvenamieji pastatai. Tai buvo viena stipriausių pilių Ordino valstybėje, svarbiausias forpostas prie Nemuno (dar skaitykite Kryžiuočių ordino pilys). Po Žalgirio mūšio (1410) pilis nebeplėsta. 1517–1548 planuota pastatyti bastionus, 1648 pilis daug perstatinėta. Pilis naudota kaip vietos administracinė būstinė, XVI a. viduryje čia dažnai lankydavosi Martynas Mažvydas, vėliau kiti Mažosios Lietuvos veikėjai. 1722 pilyje nusprendus įrengti kalėjimą, pradėti dideli perstatymai. Ten įsikūrė ir teismas. Po 1829 ir kitų gaisrų 1838 naujai sumūrytas pagrindinio pastato sienų viršus, uždengti stogai, patalpos toliau naudotos. Gynybiniai grioviai ir išorės sienos, priešpilis amžiams bėgant nyko, aplink pilį statyti įvairūs pastatai. Iki 1945 vidiniame kieme vyko turgūs. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje apgriauta pilis niokota SSRS valdymo metais: senieji mūrai sprogdinti, ten filmuojant sovietinius kino filmus apie karą; likučiai ardyti. Dalį pilies patalpų naujieji gyventojai naudojo ūkio reikmėms, pristatyta įvairių pastatėlių. Senieji mūrai griauti ir naudoti kaip statybinė medžiaga. Iš priešpilio teliko vadinamasis Laikrodžio bokštas. Griuvėsiai nyksta toliau.

L: Szameitat M. Das Ragniter Ordensschloss // Land an der Memel, 1978, Nr. 22; Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika. V., 1985; Borchert F. Burgenland Preussen. München–Wien, 1987; Tautorat H. G. Zur Baugeschichte des Ordenshauses Ragnit (1397–1409) // Land an der Memel, 1998, Nr. 63; T. p. 1999, Nr. 64; Замки и укрепления немецкого ордена в северной части восточной Прусии. Калининград, 2005.

Martynas Purvinas

MLEA

Iliustracija: Ragainės pilis, 1630 / Piešinio iš Karaliaučiaus miesto archyvo aktų kopija

Iliustracija: Ragainės pilies pagrindinio aukšto planas: a – konvento remteris, b – komtūro celė, c – kapitulos salė, d – koplyčia, e – bendras miegamasis / Iš Karlo Heinzo Claseno knygos „Mittelalterliche Kunst im gebiete des Deutschordens-Staates Preußen“, 1927

Iliustracija: Ragainės pilis, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Ragainės pilies pjūvis, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Ragainės miesto mūrai, XIX a. pabaiga / Iš Boetticher A. knygos „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1895

Iliustracija: Pilies Laikrodžio bokštas, XIX a. pabaiga / Iš Boetticher A. knygos „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1895

Iliustracija: Pilies apatinio aukšto skliautų fragmentas, 1772 / Iš Boetticher A. knygos „Die Bau- und Kunstdenkmäler der Provinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1895

Iliustracija: Lietuvos kraštotyrininkų ekspedicija (M. Purvinienė, I. Seliukaitė, A. Matulevičius ir kiti) tarp Ragainės pilies griuvėsių, 1994