Purvinai

Purvina iš Dauparų. Lietuvininkų Purvinų šeima tarpukariu gyveno Dauparų kaime, Klaipėdos apskrityje, turėjo gražų ir tvarkingą ūkį; augo 4 sūnūs (Jonis, Martynas, Jurgis ir Ansas) ir 4 seserys (Anelė, Marikė, Urtė ir Gertrūda). Purvinų namai buvo atviri surinkimams, kurių laikyti atvykdavo sakytojai Anusis Pėteraitis, K. Mauricas, Kristupas Puodžius ir kiti. Pietistinė dvasia labiausiai paveikė jauniausią sūnų Ansą Purviną (1912–1935), atsidėjusį teologijos studijoms. Martynas Purvinas (2) (1902–1976) mokytojo ir švietėjo darbą laikė savo gyvenimo siekiu ir prasme. Vyriausias sūnus Jonas Purvinas buvo 1928 įsteigtos Klaipėdos krašto ūkininkų draugijos narys, jos Dauparų skyriaus ilgametis pirmininkas; mirė Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo, sulaukęs 73 metų. Mirus tėvui, Jurgis Purvinas perėmė šeimos ūkį. Jis artėjant sovietams nepakluso nacių propagandai ir pasiliko savo tėviškėje, bet pokariu su žmona Anele sovietų išvežti į Sibirą. Sovietai ištrėmė ir Jurgio motiną Marikę Purvinienę ir jo uošvienę Macaitienę. Jie pateko į Kešmą, prie Angaros upės. Visos jos mirė tremtyje. Jurgis vėliau vedė tremtinę lietuvininkę Mariją Kuršaitikę iš Šventvakarių. Po tremties išvyko į Vakarų Vokietiją. Vyriausia duktė Anelė Purvinaitė-Bendikienė mirė 1946, sulaukusi 42 metų. Marikė ištekėjo už Nibrų kaimo ūkininko Jono Dumpio. Po karo ji su 3 vaikais atvyko į JAV (sūnus vyskupas Hansas J. Dumpys), dar Dumpienė-Purvinaitė Maria). Urtė (1910–1996) ištekėjo už Vilio Vilko iš Būdviečių. 1949 su dukrele išvyko į Australiją, apsigyveno Adelaidėje. Gertrūda (1913–1992) ištekėjo už J. Dičpetrio (dar Gertrūda Dičpetrienė-Purvinaitė). Taip Purvinai nukentėjo nuo nacių ir sovietų, šis lietuviškumo židinys po 1944 buvo sunaikintas. Sunaikinti ir šeimos kapai Lūžų kapinėse (jose palaidoti Ansas Purvinas, Purvinų šeimos tėvas ir kiti.).

L: Lietuvos Pajūris, 1987, Nr. 67; MLFA.