Kristupas Puodžius

Puõdžius Kristupas, Podžius, Podžus apie 1856 1936 XI 12, Priekulės apylinkės ūkininkas, sakytojas. Iki 1905 ir 1912–1913 gyveno Šilininkuose, vėliau Drukiuose. Būdamas 30 metų pradėjo skelbti Dievo žodį, tai darė 50 metų. 1903 kaip vienas iš 12 valdybos narių pasirašė draugijos Evangeliškoji Lietuviškoji Maldos Draugystė įstatus. 1905 kartu su kitais 17 kunigų ir sakytojų pritarė iš vokiečių kalbos verstai Johanno Porsto knygai Pono Diewo Dušių Wedimai Keliu į išganytingą Amžią. Puodžius rinko aukas misijoms, pvz., 1912 VIII 15–1913 VIII 15 surinko 2730 markių. Po 1920 metų lietuviškai nusiteikę surinkimininkai Priekulės teisme įregistravo surinkimą Ewangeliszkoji Lietuviszkoji ir Vokiszkoji Maldos Draugystė (pirmininkas K. Puodžius iš Drukių, pavaduotojas Janis Kunkis iš Grauminės). 1924 I 24–25 Stragnuose susirinkęs 31 sakytojas nusprendė paklusti Lietuvos valdžiai. Šis surinkimas pasiuntė delegaciją (vadovas Jonas Gryga) pas krašto valdžią su prašymu, kad vaikai mokyklose būtų mokomi gimtąja kalba (tam pritarta). Vokiečių opozicija ėmė skaldyti klimkiškių surinkimą padedama sakytojo Jono Pilibaičio. Jam nepaklusę sakytojai 1925 I 6 perregistravo savo surinkimą Klaipėdos teismo registre pavadinimu Ewangeliszkas Lietuwininkų Senasis Surinkimas (valdybos pirmininkas K. Puodžius). Surinkimininkai iš pradžių rėmė Lietuvos siekius įsitvirtinti Klaipėdos krašte, bet vėliau dalis pritarė vokiečiams, įtarę Lietuvos valdžios kėslus sukatalikinti kraštą, kai pajuto pavojų savo įsitikinimams, papročiams, gyvenimo būdui, kultūrai.

L: Mažosios Lietuvos kalendorius 1939 metams. Klaipėda, p. 98.

Algirdas Žemaitaitis