Prūsai

Prsai, žvejų ir pievininkų giminė, seniausia Girininkų kaime, Šilutės apskrityje, įsikūrusiame Rusnės dešiniajame krante ties Didžiojo ir Mažojo Žiogio senvagėmis; pasak šeimos legendos, čia gyvenanti jau kelis šimtus metų. Brolių Ervino Prūso ir Gerhardo Prūso tėvas Endrius Prūsas buvo pievininkas, turėjo 25 ha žemės (daugiausia užliejamų pievų), sau sėdavo kiek žiemkenčių ir vasarojaus, sodindavo bulvių. Laikė 10 karvių, 3 arklius, prieaugį, kiaulių. Buvo vedęs vietinę Emą Endziukaitytę, augino 3 sūnus. Paimtas į Vokietijos kariuomenę, mirė nuo žaizdų anglų nelaisvėje apie 1945–1946. Senelis Michelis Prūsas su kitu sūnumi Kristupu žvejojo (ir gaudė nėges). Kristupas 1939 nuskendo Nemune, Michelis 1944 mirė iš bado Papelkių karo pabėgėlių stovykloje. Ten pat palaidoję ir motiną, brolį Liutarą (g. 1939), senelę, abu našlaičiai pabėgo ir duoneliavo Lietuvoje (dar skaitykite vilko vaikai). Beveik nutrūkusią Prūsų šeimos verslo tradiciją ir gyvenseną padėjo atkurti senieji kaimynai: Ervinąir Gerhardą priglobė jų tėviškėje apsigyvenusi Raščių šeima. Vaikai vėl gyveno savo namuose, dirbo tradicinius darbus: prižiūrėjo navigacinius žibintus Nemune, dirbo pievose. Nuo 1951 žvejojo stintas ir vėgėles su senaisiais kaimynais Pėteraičiu, Liudu Plušiu, Kurtu Vėliumi, kitais žvejais, iš kurių išmoko pasidaryti tradicinės žvejybos įtaisus (bučiukus nėgėms gaudyti).

Žaneta Jurkšytė

Vytautas Kaltenis