pradinės mokyklos
pradnės mokỹklos pradėtos steigti dar Kryžiuočių ordino valstybėje. Nuo seno pradinės mokyklos veikė Verdainėje, Rusnėje, Vilkyškiuose, Priekulėje ir kitur. 1736 VIII 1 Prūsijos karalystėje paskelbtas privalomojo mokymo įstatymas skatino steigti pradines mokyklas (dauguma jų Mažojoje Lietuvoje buvo lietuviškos). 1756 buvo 1700 pradinių mokyklų, XVIII a. pabaigoje – 1846. XIII a. įkurtos pradinės mokyklos Klaipėdos apskrityje: Agluonėnų (1737), Budelkiemio (1727), Dieglių, Ditavos (1737), Dovilų (1750), Dravernos, Gelžinių, Gerviškių (1737), Gibišų (1773), Glaudynų (1738), Juodkrantės (1741), Kairių (1737), Karvaičių (1736), Kunkių (1773), Lankupių (1737), Naujųjų Naglių (1778), Nemirsetos (1777), Nidos (1743), Paupėlių (1781), Rokų, Sakūtėlių (1737), Sėlinų (1739), Svencelės (1737), Švepelių (1736), Tauralaukėlio, Trušelių (1737), Virkučių (1737), Žardės (1753). Šilutės apskrityje: Barvų (1737), Barzdėnų (1732), Grabupių (1736), Juknaičių (1737), Kintų (1705), Kiškių, Klugonų, Kukorų (1736), Laučių, Leitgirių (1737), Minės, Mockų, Pakalnės (1736), Pašyšių (1735), Petrelių (1765), Saugų (1750), Skirvytės, Stankiškių, Šakūnėlių, Šilokarčemos, Šyšos, Tatamiškių, Užlieknių (1736). Būsimojoje Pagėgių apskrityje mokyklos pradėtos steigti XVIII a.: Akmeniškių, Aukštkykių, Aukštgirių, Baltupėnų (1737), Barzūnų (1754), Bitėnų (1737), Genių, Griežpelkių, Jonikaičių (1736), Kalėnų (1728), Kalvelių (1736), Kelnėriškių (1726), Krokiškių (1737), Laugalių, Lazdėnų (1736), Lumpėnų (1739), Pagėgių (1737), Pavilkių, Plaškių (1747), Prūselių, Rukų (1733), Smalininkų, Sodėnų (1752), Timsrių (1737), Užbalių, Vėžininkų, Vidgirių, Žemaitkiemių (1736). Tilžės–Ragainės apskrityje: Argininkų, Balandžių (1737), Eisulių, Galbrasčių, Gerskulių, Gigarų (1736), Jurgaičių, Lenkviečių (1741), Nečiūnų (1736), Pakriokių, Vainotų (1737), Žilių. Pakalnės apskrityje: Akmeniškių (1737), Giljokiemių, Gobynų (1722), Kryžionų, Lapynų, Lazdėnų (1739), Mėtežerynų (1737), Pakusos, Rukų, Skėrių (1729), Skirvytės (1737), Spukų, Šakūnų (1736), Taniškių. Labguvos apskrityje: Aleksių (1737), Bitėnų, Korelių, Lauknų (1736), Mielaukių, Nemunyno, Petrikų (1737), Pričgrabių, Susimilkių. Įsruties apskrityje: Beržkalnio (1756), Juodlaukių (1718), Obeliškių (1737), Pelininkų (1719). Gumbinės apskrityje: Gerviškėnų (1746), Jučių (1727). Pilkalnio apskrityje: Malviško (1719), Šilėnų (1737). Stalupėnų apskrityje: Bildviečių (1718), Eitkūnų, Gėritų (1725). Geldapės apskrityje: Klišių (1702), Vilemsberkio (1737). 1795 Mažojoje Lietuvoje veikė 1846 elementariosios mokyklos (iš jų 1216 buvo valstybinės, o 630 įsteigtos ir globotos žemvaldžių). 1891 jų buvo jau 3012.
XIX a. įkurtos pradinės mokyklos Klaipėdos apskrityje: Bajorų (1837), Bruzdeilynų (1889), Derceklių (1838), Dreižių (1800), Goberiškių (1889), Griežų (1891), Grobštų (1889), Jokšų (1828), Ketvergių (1889), Kopūstų (1890), Laugalių (1800), Lelių (1893), Lūžijos (1889), Melnragės (1846), Pėžaičių (1880), Piaulų (1889), Plikių (1890), Poškų (1892), Pozingių (1800), Preilos (1854), Smiltynės (1879), Stankaičių (1894), Stariškės (1889), Šakinių (1842), Šatrių, Šniaukštų (1891), Šventvakarių, Vanagų (1889), Venckų (1849), Vilkyčių (1891). Šilutės apskrityje: Aukštumalos, Didšilių (1876), Gaidelių (1821), Gnybalų (1899), Jonaičių (1862), Kanteriškių (1823), Kulėšų (1825), Mantvydų (1854), Medžioklės (1898), Miestalių (1864), Metirkviečių (1858), Mineikių (1853), Pagrynių (1890), Paleičių (1856), Pašiliškių (1898), Piktaičių, Rudynų (1854), Rūgulių (1883), Rumšų (1825), Sausgalvių (1831), Skėrių, Skirvytėlės (1853), Suvernų (1899), Šyšgirių (1855), Šyškrantės (1870), Traksėdžių (1822), Vabalų (1865), Vileikių (1857), Virkitų (1854), Vyžių (1873), Žalgirių–Bismarcko (1878), Žemaitkiemių (1875). Tilžės–Ragainės apskrityje: Kartininkų, Paskalvių, Raudžių. Pakalnės apskrityje: Algaviškų, Andreškių (1827), Ašnugarių, D.Ašnugarių, Demenių (1875), Elbingiškių (1890), Endriejų (1885), Juodgalių, Kaštaunų, Kaukų (1894), Kryžionų, Lapynų (1899), Linkūnų, Macgirių (1854), Mastaičių, Noragėlių (1852), Ožkos, Pakusos, Parviškių (1819), Petragojo (1871), Prūdynų, Rautenburkio, Rukų, Skaisgirių, Viksvų (1855), Žiezdrinės (1854). Labguvos apskrityje: Mielaukių. Įsruties apskrityje – Gryneidės.
XX a. pradžioje įsteigtos pradinės mokyklos Klaipėdos apskrityje: Bajorų (1932), Baugštininkų (1904), Dauparų (1937), Dinviečių, Gindulių (1938), Grynaičių (1936), Jakų (1937), Lėbartų (1938), Nidos (1906), Panjesų (1905), Pervalkos (1901), Plikių (1937), Priekulės (1932), Skudžių (1913), Spengių (1901), Šimkų (1904), Tauralaukio (1936), Vaškių (1901), Venckų (1937), Vilkyčių (1932), Žardininkų (1902). Šilutės apskrityje: Andriulių, Atmatos (1907), Barzdūnų (1938), Berciškių (1937), Išlyžės (1902), Jakštelių (1937), Okslindžių (1903), Šilininkų (1937), Šilutės (1928), Tūmelių (1906), Urbiškių (1902), Vorusnės (1937), Rusnės (1930). Pagėgių apskrityje 1937–38 mokslo metais buvo 110 pradinių mokyklų, kuriose mokėsi 4723 vaikai. Čia veikė šios mokyklos: Antšyšių, Anužių, Bajėnų, Birštoniškių, Eisraviškių, Endružių, Galsdonų, Galusvilpių, Gilandviržių, Gilandžių, Gudų, Kavolių, Kažiamėkų, Kirkutviečių, Krauleidžių, Kreivinų, Lauksargių, Matsubrių, Naujienos (1805), Natkiškių, Naujapievių (1845), Nausėdų, Opstainių, Pakamonių (1817), Plaušvarės, Reizgių (1860), Rėžių, Ropkojų, Skersviečių, Sokaičių, Spiečių, Stoniškių, Stremenių, Stumbragirių, Šaklių (1837), Šereiklaukio (1835), Šilgalių, Šūdynų, Trakininkų (1850), Tutlių, Užpelkių, Užpirdžių, Vėlaičių, Vidutaičių, Žagmantų, Žūkų.
Dar skaitykite: mokyklos, Klaipėdos mokyklos, Klaipėdos krašto mokyklos, parapinės mokyklos, pedagogika, privačios pradinės mokyklos.
L: Juška A. Mažosios Lietuvos mokykla XVI–XX amžiuje, 2003.
Iliustracija: Klaipėdos K. Donelaičio mokyklos klasė: viduryje – mokytojas J. Guiga, iš viršaus pirmoje eilėje trečias – Ansas Lymantas, antroje eilėje pirmas – Jurgis Valaitis, trečioje eilėje iš dešinės antra – Birutė Simonaitytė, apie 1928 / Iš laikraščio „Lietuvos pajūris“ 1985, Nr. 39
Iliustracija: Šyškrantės senosios pradinės mokyklos pastatas, Šilutės apskritis, 2004
Iliustracija: Malviško mokykla, Pilkalnio apskritis, 2002
Iliustracija: Šakių pradžios mokyklos, Pagėgių apskritis, mokiniai su mokytoja Ruth Dommasch, pirmoje eilėje iš dešinės antra – Elfriede Lepa, antroje eilėje iš dešinės antras – Gerhardas Lepa, 1942 / Iš Gerhardo Lepos rinkinio
Iliustracija: Tilžės Dvišakio priemiesčio liaudies mokyklos mokiniai, 1939 / Iš Martino Buddraus rinkinio
Iliustracija: Builynų pradžios mokykla, Gumbinės apskritis, 1995
Iliustracija: Laugalių pradžios mokyklos, Klaipėdos apskritis, mokiniai su mokytojais Kurtu Haaku ir Käthe Haak, 1927 / Iš Hanso Jokužio rinkinio