neraštingumas
neraštingùmas, nemokėjimas skaityti ir rašyti. Mažojoje Lietuvoje mokyklos Prūsijos kunigaikščio Albrechto įsakymu steigtos nuo 1568, bet iki XVIII a. II pusės mokyklų steigimas ir mokymas buvo labai lėtas, nebuvo tinkamų mokytojų, todėl neraštingumas išliko didelis. Lietuvininkai mokyti, kad galėtų suprasti valdžios įsakus bei klausytų mišių bažnyčiose, tam Karaliaučiaus universitete ruošti kunigai. Nors buvo šviesuolių (Danielius Kleinas ir kiti), neraštingumas išliko didelis. Vykdant kolonizacinę politiką, XIX a. pabaigoje uždrausta lietuvių kalba mokyklose, neraštingumas krašte nemažėjo. Neraštingumo lygį rodo šauktinių į Prūsijos kariuomenę sąrašai (1 ir 2 lentelė). Tuomet Mažojoje Lietuvoje (Gumbinės ir Karaliaučiaus apygardose) neišsilavinusių buvo mažiau (10,5–11,2%) nei Varmėje ar Poznanės apylinkėse (14–15% neišsilavinusių), tačiau daugiau nei kitose Prūsijos dalyse. Tarp neraštingųjų daugiau buvo nevokiečių tautybės vyrų (matyt, gyvenusių blogesnėmis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis). Vien savo gimtąją kalbą mokėjo mažesnė dalis nevokiečių (dauguma mokėjo ir vokiečių, ir gimtąją kalbą). Neišsilavinusių eilinių karių nuošimtis Prūsijoje palaipsniui mažėjo. Padėtis buvo geresnė nei Poznanės apylinkėse, tačiau daug blogesnė nei Vakarų Vokietijos žemėse, kur neišsilavinusių karių tebuvo 0,17–1,04%. Tad neraštingumas Rytprūsiuose (ir Mažojoje Lietuvoje) buvo didesnis nei vidutinis Vokietijos imperijoje. XX a. pradžioje jis mažėjo ne tik dėl steigtų mokyklų, bet ir dėl inteligentų veiklos (Tilžėje lietuvybę skleidė profesoriai Aleksandras Teodoras Kuršaitis, Martynas Kairys ir kiti).
Dar skaitykite: lietuvių kalba Prūsoje ir Mažojoje Lietuvoje, švietimas, kalba.
Apygarda | Atsargos kariai | Neraštingi kariai | Nevokiečiai atsargos kariai | Neraštingi nevokiečiai tarp naujokų | Kariai naujokai, mokantys tik gimtąją kalbą | ||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
žmonių | žmonių | % atsargos karių | žmonių | % visų neraštingų karių | % | žmonių | Nevokiečiai naujokai, % | % visų karių | |
Gumbinė | 5 423 | 605 | 11,2 | 535 | 88,4 | 27,7 | 770 | 40,0 | 14,2 |
Karaliaučius | 9 008 | 945 | 10,5 | 804 | 85,1 | 41,1 | 780 | 39,8 | 8,7 |
Iš viso Prūsijos karalystėje | 189 467 | 7 114 | 3,8 | 5 323 | 74,8 | 22,1 | 11 875 | 49,3 | 6,3 |
Provincija | 1863–1864 | 1864–1865 | 1866–1867 | 1868–1869 | 1870–1871 | 1872–1873 | 1874–1875 |
---|---|---|---|---|---|---|---|
Prūsija | 17,08 | 16,54 | 12,12 | 13,26 | 8,78 | 12,49 | 10,11 |
Iš viso Vokietijos imperijoje | 5,84 | 5,52 | 3,79 | 3,94 | 2,29 | 4,58 | 3,70 |
L: Die Litauer in Preussen und ihre Bestrebungen. Tilsit, 1922; Janulaitis A. Užnemunė po Prūsais (1795–1807). K., 1928; Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. IV. V., 1989–92; Boockmann H. Ostpreußen und Westpreußen. Berlin, 2002.