Nemerkiemis

Nẽmerkiemis, Nẽmirskiemis (vok. Nemmersdorf, rus. Majakovskoje), bažnytkaimis Gumbinės apskrityje, Unguros upės kairiajame krante, prie plento Gumbinė–Darkiemis, 10 km į pietvakarius nuo Gumbinės. Nadruvių senovinė gyvenvietė, minėta XIII a.; jų pilis stovėjusi ant piliakalnio upės dešiniajame krante. 1539 minėtas Nemmersdorf; buvo 9 činšiniai ūkiai, daržininkas. 1542 gyveno činšininkas Martinas Nemeraitis. 1756 II 13 gimė būsimasis kunigas ir giesmyno rengėjas Christophas Danielius Hassensteinas. 1569 pastatyta bažnyčia (Nemerkiemio parapija). 1785 minėtas Nemmerskiemen, gyventojai Merten Nemeraitis, Peter Nemerait. Nuo seno buvo svarbi kelių kryžkelė ties perkėla per Ungurą. XVIII a. vieškeliai iš Nemerkiemio ėjo į Gumbinę, Įsrutį, Darkiemį, Balėtus ir kitur. Tiesiant plentą į Gumbinę nukasta dalis piliakalnio (vok. Galgenberg) paupyje. XIX a. pradžioje bažnytkaimyje gyveno 149 žmonių, buvo 17 ugniakurų. 1885 gyveno 370 gyventojai, buvo 30 gyvenamųjų namų; valdyta 308 ha žemės. Lietuviškai kalbėję apie 30 žmonių. 1905 gyveno 394 žmonės, buvo 40 gyvenamųjų namų; valdyta 308,1 ha žemės. Bažnytkaimyje gyveno 6 žydai. 1911 įsteigtas pieno miltelių fabrikas. 1912 buvo ir dvaro centras su 489 gyventojais. Veikė pašto ir telegrafo skyriai, 3 užeigos namai, taupomoji-skolinamoji kasa, bitynas, elektrinė, spirito varykla, garinė, pieninė ir sūrinė, mašinų dirbtuvė, motorinis ir vėjo malūnai, 2 kalvės, daug krautuvių. Statybų rangovu dirbo Eduard Metschulat [Mečiulaitis], batsiuviu – O. Petrat, staliais – E. Brukat [Brukaitis] ir G. Grischkuhn [Griškūnas]. 1939 gyveno 637 gyventojai. 1944 X 20 į Nemerkiemį įsiveržusi sovietinė kariuomenė surengė Nemerkiemio žudynes. Bažnytkaimis suniokotas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir SSRS valdymo metais. Apie 1955 bažnyčia (naudota kaip sandėlis) neatpažįstamai perstatyta, ten įrengti vadinamieji kultūros namai.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Nemerkiemio panorama, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Nemerkiemio sodyba, 1998

Iliustracija: Mejerių gyvenamasis namas Nemerkiemyje, iki 1944 / Iš MLEA