nederlius

nedelius. Tradicinio žemės ūkio krašte nederlius tapdavo didele nelaime. Liaudies kalboje ilgai išliko posakis bado dubenėliai. Badmečiais motinos su vaikais iškrapštydavusios malūnų plyšiuose užsilikusias miltų liekanas ir nešdavusios jas kunigui – esą stebuklingam, nuo bado gynusiam paplotėliui-talismanui iškepti. Pvz., 1844–1846 Tilžės ir Šilutės apskrityse užsitęsus žemės ūkiui nepalankiems orams 1847-ieji pagarsėjo kaip badmetis. Tada teko valgyti visokias atliekas, kepti duoną iš įvairių likučių, sugedusių bulvių ir kitko. Labai pabrango maisto produktai: bulvių šėpelis kainavęs 6 markes, rugių – 12. Pavasarį valgytos įvairios žolės, virtos lapienės iš įvairių augalų. Daug nusilpusių žmonių mirė nuo žarnyno infekcinių ligų protrūkio. 1867 nuo birželio iki žiemos lijo, vanduo apsėmė žemumų pievas ir daug pasėlių, žuvo daržų plotai Nemuno deltoje. Dėl pašarų stygiaus imta pigiai išparduoti gyvulius, per žiemą nuo bado krito 1635 galvijai. Gelbėdama krašto gyventojus valdžia įdarbino apie 1000 žmonių plentams Šilutė–Rusnė ir Verdainė–Kulėšai tiesti, plento Klaipėda–Tilžė rekonstrukcijai, miško darbams valstybinėse giriose; imtasi įvairios šelpimo veiklos. Vien Šilutės apskrityje įsteigtos 95 maitinimo įstaigos, išdalijusios 500 tūkstančių porcijų maisto (po litrą žirnių, miežių ar ryžių sriubos ir svarą duonos). Pavasariop kasdien ten maitinta po 6148 žmones. Žiemą mokyklose 2000 moksleivių būdavo pamaitinami karštais pietumis. Steigtos įvairios labdaros organizacijos, rinkta pagalba. Vėliau tobulinant socialinės rūpybos sistemą, krašto žemės ūkiui (dar skaitykite melioracija, pylimai, polderiai) nederliai buvo mažiau pavojingi.

Martynas Purvinas