Narkyčių parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Narkyčiuose ir jo bendruomenė.

Narkýčių parapija. Prūsijos kartografo Casparo Hennenbergerio liudijimu, Priegliaus ir Auksinės santakoje bažnyčia stovėjusi jau 1540 (statyta iškart po Reformacijos). Smarkus viesulas 1730 žiemą nuvertė jos medinį bokštą, kuris krisdamas įlaužė lubas, todėl pamaldų čia nebebuvo galima laikyti. Antra bažnyčia pastatyta 1733, pertvarkyta ir praplėsta 1746. Šią per Septynerių metų karą nusiaubė rusų kareiviai. XVIII a. pabaigoje iš esmės naujai pastatytieji maldos namai buvo panašūs į Vokietijos Dessau miesto bažnyčią: ištęsto ovalo plano, erdvūs (35 m ilgio ir 17 m pločio), su nemažu vestibiuliu. 1681–1695 čia kunigavo Danieliaus Kleino Giesmyno antrosios laidos (1685) parengėjas Jonas Rikovijus, jį 1695 pakeitė 1719 Johanno Heinricho Lysiaus katekizmo teksto vertintojas, giesmių kūrėjas Fridrichas Kristupas Rabe. 1753 Narkyčiuose gimė būsimasis kunigas Johannas Gottfriedas Jordanas. Kaip ir kitose Įsruties apskrities pietvakarių parapijose, XIX a. žmonių, neišsižadėjusių savo lietuviškos kilmės, jau nedaug buvo: 1848 tokių užrašyta 50, 1878 – 20. Apie 1860 lietuviškas žodis šioje bažnyčioje nustotas vartoti.

Albertas Juška

Iliustracija: Narkyčių bažnyčia, iki 1944 / Iš Rimanto Matulio rinkinio

Iliustracija: Narkyčių bažnyčios interjeras, iki 1944 / Iš Rimanto Matulio rinkinio

Iliustracija: Narkyčių bažnyčios liekanos ir klebonija, kurioje pas studijų draugą kunigą K. F. Jordaną lankydavosi Kristijonas Donelaitis, 1993

Narkyčių bažnyčia, iki 1944 / Iš Rimanto Matulio rinkinio

Narkyčių bažnyčios interjeras, iki 1944 / Iš Rimanto Matulio rinkinio

Narkyčių bažnyčios liekanos ir klebonija, kurioje pas studijų draugą kunigą K. F. Jordaną lankydavosi Kristijonas Donelaitis, 1993

Martynas Purvinas