muzikos draugijos

mùzikos draugjos. Lietuvininkų kultūrinė veikla Mažojoje Lietuvoje nuo XIX a. pabaigos pradėjo apimti ir muzikos bei kitas veiklos sritis. Iki Pirmojo pasaulinio karo lietuviškos veiklos centras buvo Tilžė. 1885 II 15 Martynas Jankus, Jurgis Mikšas, Kristupas Voska, Ernestas Weyeris ir kiti įsteigė Lietuviškąją draugystę „Birutę“. Jos nariai aktyviai dalyvavo krašto muzikiniame gyvenime, leido dainų rinkinius, rengė šventes, steigė chorus, turėjo moterų kanklininkių ansamblį. Vydūno suburtas Tilžės lietuvininkų bažnyčios choras išaugo į 1895 XII 2 įsteigtą Tilžės lietuvių giedotojų draugiją, siekusią ugdyti lietuvišką dailę, teatrą, dainą, prakilnius jausmus. Draugija surengė per 200 įvairių vaidinimų, pasirodymų; Tilžėje kasmet rengdavo po 2 dideles šventes ir keletą vakarėlių; per metus Tilžėje surengdavo apie 10 koncertų. Pirmojo pasaulinio karo metu daug jos narių mobilizuoti į Vokietijos kariuomenę ir žuvo. 1933 naciai ją uždarė. 1919 tilžiečių pavyzdžiu Klaipėdoje įkurta Giedotojų draugija „Aida“, sudariusi chorą, vaidintojų būrelį, rengusi lietuviškas (ypač jaunimo) šventes. 1919–1923 jai vadovavo Adomas Brakas; draugiją rėmė Vydūnas. Viena stipriausių muzikos draugijų įsteigta 1921 VIII 19 Šilutėje – lietuvių giedotojų jaunimo draugija „Daina“. Mažojoje Lietuvoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikė daugiau kaip 20 metų. Klaipėdos kraštui būnant Lietuvos sudėtyje (1923–1939), reiškėsi gyvas lietuviškų organizacijų steigimasis ir judėjimas, veikė Klaipėdos krašto giedotojų draugijų sąjunga (1926–1939), turėjusi daugiau kaip 20 skyrių. Mažojoje Lietuvoje buvo ir vokiečių choro muzikos draugijų.

Dar skaitykite Klaipėdos krašto dainų šventės.

XX a. pradžioje daug dėmesio chorinei muzikai skyrė lietuvių kultūrinės draugijos: Rukų Ąžuolas (įsteigtas 1912 IV 27), Plikių Beržas (1912), Dovilų Liepa (1912), Katyčių Vainikas (1911 X 1), Pagėgių Rūta (1912 IV 28), Lankupių Jaunimas (1912 V 5), Lauksargių Žiedas (1912 V 30), Senųjų Vainočių Dobilas (1912 VII 7), Kulmių Spindulys (1912 VII 17), Griežpelkių Žiedas (1912), Lankininkų Lelija (1913 VI 1), Klaipėdos Vienybė (1913 II 19), Gvildžių Kalnas (1919 VI 22), Plaškių Liepa (1919 VI 15), Priekulės Viltis (1919), Kintų Rūta (1919 X 5), Vanagų Eglė (1919 VII 19), Pašyšių Darželis (1921 IV 2), Rusnės Tiltas (1921 X 29), Saugų Žiedas (1922 I 15), Dovilų Žalmedis (1922 I 22), Šimkų Versmė (1922 II 19), Verdainės Jovaras, Kretingos Jaunimas, Sokaičių Šešupė, Natkiškių Varpa ir kitos. Nuo seno veikė vokiškos muzikos draugijos: Musik-Verein Klaipėdoje (nuo 1786), 1849 Klaipėdoje įkurta Eufonija (rūpinosi chorine muzika), nuo 1886 Verband der Liederfreunde [dainos bičiulių sąjunga, materialiai rėmė vokiečių chorus]. 1826 įkurta Concordia – vokiečių kultūrinė organizacija, rėmusi Klaipėdos vokiečių teatrą, organizavusi gastroles, teatro orkestro koncertus. 1919 Klaipėdoje įsteigta Volksbildungsverein [Liaudies švietimo draugija]. Ji rūpinosi miesto teatru, rengė koncertus, šventes, paskaitas, steigė giedotojų draugijas ir kita. 1923 įkurta draugija Kulturbund [Kultūros sąjunga] su centru Vokietijoje, jungusi visas vokiečių draugijas. Ji tvarkė ir rėmė visus vokiečių muzikos, chorų ir kitus reikalus Klaipėdos krašte.

Jau XVI a. burdavosi bažnytinio giedojimo mėgėjai. 1823 Karaliaučiuje įkurta Liedertafel dainos draugija. 1826 tokia draugija įkurta ir Gumbinėje. Jos nariai vyko koncertuoti į Darkiemį, Įsrutį, Karalienę, Geldapę, Stalupėnus, Pilkalnį, Ragainę bei Tilžę. 1838 ir kitur jau veikė panašios draugijos. 1845 Klaipėdoje vietos muzikos mėgėjų iniciatyva įkurta dainos draugija (veikė iki 1944). 1861 Klaipėdoje įkurta Ernsto (ilgamečio chorų vadovo vardo) dainų draugija. 1864 Tilžėje įkurta giedotojų draugija. 1886 Klaipėdoje 34 vyrai įkūrė Liederfreunde [Dainos mylėtojų draugija]. Tada įkurtas Šv. Jono bažnyčios mišrusis choras, atlikdavęs ir pasaulietinės muzikos kūrinius. 1889 Tilžėje įkurta giedotojų draugija Harmonia ir dainininkų gildija. 1892 Klaipėdoje įkurta Oratorijų draugija, rengdavusi ir atlikdavusi stambius muzikos kūrinius. Tokios draugijos rengdavo muzikos šventes. 1894 giedotojų draugija įkurta Skaisgiriuose. 1922 vokiečių dainos draugijos susivienijo į Klaipėdos krašto dainininkų sąjungą (jai priklausė 180 žmonių iš Šilutės, Smalininkų, Priekulės, Pagėgių ir kitur, vėliau prisijungė dainos draugijos iš Rusnės, Kintų, Saugų, Ramučių, Viešvilės). 1932 ši sąjunga vienijo 27 kolektyvus. Ji rengė vokiečių dainų šventes (1925 Klaipėdoje, 1927 Šilutėje, 1930 Klaipėdoje), kasmetines dainų dienas. Veikė darbininkų, valdininkų, įvairių konfesijų bažnytiniai chorai.

L: Kviklys B. Mūsų Lietuva. V., 1992, t. 4.; LE; Genienė Z. Dainų šventės Klaipėdoje // Lietuvos aidas, 2003 VII 3; Vom Musikleben in Gumbinnen // Gumbinner Heimatbrief. 1988. Nr. 68. S. 7–12.

Daiva Kšanienė

Iliustracija: Tilžės lietuvių giedotojų draugijos 30 metų sukaktuvių šventė 1895–1925 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Šilutės giedotojų draugija „Daina“, 1928 / Iš Laurencijos Karvonskajos šeimos albumo

Iliustracija: Anna (sėdi) ir Eva Reisgytės „Aidos“ draugijos choro dalyvių tautiniais drabužiais, apie 1935 / Iš Gertrūdos Fabijonavičiūtės-Savickienės albumo

Iliustracija: Tilžės lietuvių giedotojų ir Klaipėdos „Aidos“ chorų dalyvė Lidija Bajoraitė (1890–1990), 1988

Iliustracija: Tautosakos pateikėja ir dainininkė Anna Rogaitė-Mažeivienė iš Karklininkų (Karklės) (1894–1988), 1970

Iliustracija: Tilžės giedotojų draugijos choro dalyvė Eva Banaitytė, 1936 / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio