„Moterų pagalba“
„Móterų pagálba“, „Sándoros móterų pagálba“, evangeliška lietuvių moterų labdaros draugija, 1924 įsteigta prie „Sandoros“ draugijos Klaipėdoje. Draugijos pirmoji pirmininkė D. Krukytė, paskutinioji – Marija Baltrienė. Moterų pagalbos narės rinkdavosi 1 kartą per savaitę vakarais. Susiėjusios giedodavo giesmes, klausydavosi Dievo žodžio iš Šv. Rašto bei kitų pranešimų, megzdavo, ausdavo, vėliau rankdarbius dovanodavo nepasiturintiesiems, rinkdavo aukas pinigais. Jau pirmais veiklos metais surinko per 700 litų. Už juos nupirko rūbų ir maisto, sudarė paketus ir per Kalėdas apdovanojo per 50 vargingų šeimų, ypač našles su našlaičiais ir liguistais vaikais. Nepasiturinčių moterų rankdarbius Moterų pagalba parduodavo Sandoros knygyne. Per 1927 už megztas pirštines jų mezgėjoms sumokėjo 536, už išaustas drobes – 268 litus. Jaunoms mergaitėms Moterų pagalba suorganizavo mezgimo ir audimo kursus. 1935 Klaipėdoje atidarė kavinę, kur nepasiturintieji nemokamai galėjo gauti puoduką kavos ir sumuštinį. Per 1930 Moterų pagalba suteikė darbo 20 neturtingų moterų. Jos per metus numezgė 750 margų lietuviškų pirštinių, išaudė 42 staltieses, 385 tautiškas juostas, 70 lietuviškų prijuosčių ir kita. Už visus tuos darbus Sandora joms sumokėjo 5500 litų. 1932 I 28 visuotiniame Moterų pagalbos narių susirinkime apžvelgti nuveikti darbai, išrinkta valdyba: Kiekštienė, Šeškaitienė, Triušienė, Naujokienė ir Baltrienė. Draugijos garbės pirmininke išrinkta Sandoros pirmininko žmona Marija Gaigalaitienė. Moterų pagalba turėjo skyrius įvairiose krašto parapijose. Iš jų aktyviausiai veikė Pėžaičių, Trušelių, Kretingalės, Smeltės, Šilutės, Plikių ir Tauragės skyriai. 1933 Moterų pagalba surengė vaišes-priėmimą Tilžės lietuvių giedotojų chorui. Vydūno diriguojamas jis koncertavo Klaipėdos Sandoros salėje. 1934 Sandoros draugijos 30-mečio proga Moterų pagalba surengė lietuvininkių rankdarbių parodą. Moterų pagalbos iniciatyva 1935 VI 2 Klaipėdoje surengta Gėlių diena. Jos metu miesto gyventojams pardavinėtos gėlės, iš viso už 1022 litus (pajamų buvo virš 700 litų ir viskas paskirta labdarai). Vėliau ši tradicija palaikyta kasmet. 1936 Moterų pagalba atšventė savo 12 metų sukaktį. Kun. Jašinskas skaitė paskaitą apie moters uždavinius šeimos, visuomenės, bažnyčios gyvenime. Draugijos pirmininkė Triušienė, apžvelgdama darbą pažymėjo, kad už lietuvininkių rankdarbius Kauno parodoje Moterų pagalba gavo garbės diplomą ir sidabro medalį. Šventę pagražino Jaunųjų „Sandoros“ choras ir pučiamųjų instrumentų orkestras. Kasmet skyriuose Moterų pagalba surengdavo Motinos dienos minėjimą, kurio metu nepasiturinčias motinas vaišino kava ir pyragaičiais. Moterų pagalbos labdaros darbas 1939 pasibaigė kartu su Sandoros draugijos veikla, Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą.
L: LE; Pagalba.1935, nr. 3; Lietuvos keleivis. 1931, nr. 10; 1932, nr. 15; 1934, nr. 115; 1935; 1936, nr. 32.
Vilius Ašmys
Iliustracija: „Sandoros“ prieglauda Plikiuose, iki 1944 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio