Mėguva
Mguva (vok. Megowe), istorinė kuršių žemė Žemaitijoje, šiauriau Klaipėdos (baltai, žemėlapis). Mėguvos vardas pirmą kartą paminėtas 1252 Livonijos ordino magistro ir Kuršo vyskupo sutartyje dėl Klaipėdos pilies bei miesto statymo. Mėguvos riba pietuose ėjo pro Lacyčius, toliau suko šiaurės kryptimi (į rytus nuo Kretingos ir į vakarus nuo Kartenos), šiaurėje siekė beveik iki Įpilties, Kurše – iki Gaurio. Mėguvai priklausė Palanga, Šventoji, Kretinga. 1422 m. Melno taikos sutartimi beveik visa Mėguva atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, tik Kretingalės apylinkės – Prūsijai.