mažlietuvių draugijos
mãžlietuvių draugjos. Po Antrojo pasaulinio karo po įvairias pasaulio šalis išblaškyti išeiviai iš Mažosios Lietuvos (lietuvininkai), siekdami rūpintis Mažosios Lietuvos reikalais, būrėsi į organizacijas. Vokietijoje veikė Mažosios Lietuvos taryba (įsteigta 1946 XI 6), Mažosios Lietuvos tėviškės mylėtojų draugija. Pagrindinė užjūrio mažlietuvių draugija – Mažosios Lietuvos bičiulių draugija (įkurta 1950 VII 22 Montréalyje), turinti daugybę (apie 22) skyrių, veikiančių daugelyje Kanados, JAV, Australijos, Venesuelos miestų. Tai bene gausiausia mažlietuvių organizacija. Nuo 1951 Čikagoje aktyviai veikia Čikagos Mažosios Lietuvos lietuvių draugija. 1953 Montréalyje (Kanada) pradėtas, oficialiai įkurtas 1954 Toronte Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis (MLRS), jungęs visas mažlietuvių draugijas ir pavienius asmenis, kartu su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu (VLIK) atstovavo jų politiniams interesams visame pasaulyje. Mažosios Lietuvos fondas plėtoja leidybinę veiklą, remia Mažosios Lietuvos tyrimus. Be to, nemažai mažlietuvių dalyvauja Pasaulio lietuvių bendruomenės organizacijose, kurios veikia beveik visose Europos ir Amerikos šalyse.
MLFA
Iliustracija: Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos nariai Montrealyje su įteikta Vydūno premija: viduryje – dr. Martynas Anysas, pirmas dešinėje – draugijos pirmininkas profesorius dr. Vilius Pėteraitis, 1964 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo
Iliustracija: Po Mažosios Lietuvos Rezistencinio sąjūdžio suvažiavimo: profesorius dr. Martynas Brakas, kunigas Ansas Trakis, Ansas Lymantas, Tautrimas ir profesorius dr. Vilius Pėteraitis, 1983 / Iš Klaipėdos universiteto Mokslinės bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo
Iliustracija: Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos nariai su Jonu Budriu po Sausio 15-osios minėjimo, 1954 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo