Marungas

Marùngas (vok. Mohrungen, lenk. Morąg), miestas, apskrities, parapijos ir valsčiaus centras Karaliaučiaus apygardoje. Marungo apylinkėse, aukštumose tarp ežerų ir balų gyveno prūsai pamedėnai. XIII a. viduryje įsibrovę kryžiuočiai juos pavergė ir 1280 prie Maurin ežero pastatė savo pilį. Prie jos glaudėsi gyvenvietė, 1320–1331 gavusi miesto teises. Nuo 1302 statyti miesto įtvirtinimai, 1328 mūrytos sienos su bokštais iš akmenų ir plytų. 1303 pradėta statyti bažnyčia. 1327 statyta rotušė. 1405 minėta mokykla. 1454 Marungas pasidavė Kazimierui IV Jogailaičiui. 1595 Marungo valsčiaus valdytojai grafai Dohnaʼos pasistatė savo pilaitę. 1744 Marunge gimė žymusis vokiečių kultūros veikėjas Johannas G. Herderis (garsinęs lietuvių dainas). Nuo 1838 leistas apskrities laikraštis, nuo 1848 – žinomas kalendorius Der redliche Preuße (Ostpreuße) [Iškalbingasis prūsas]. 1782 buvo 1753 gyventojai. XIX a. pabaigoje šiauriau Marungo nutiestas geležinkelis Alenšteinas–Marienburgas. Tarpukariu buvo vaizdingas senamiestis su senaisiais pastatais, katalikų ir evangelikų bažnyčios (šioje buvęs seniausias lietuviškas įrašas), administraciniai pastatai, mašinų fabrikas, bravoras, lentpjūvė ir kita. 1939 buvo 8 373 gyventojai. Kaip mokyklų patarėjas Marunge dirbo paskutinis Klaipėdos krašto Direktorijos mokyklų tvarkytojas Waitschies (Vaičys). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje miestas labai nukentėjo, sugriautas ir gimtasis J. G. Herderio namas. Vietovardis vandenvardinės kilmės iš 1346 minėto ežero Marunge, Marink < *Maring-. 1347 ežeras vadintas lacum Maringen, 1348 – an dem ze Marink. Taip pat Maring – upė (Paserijos kairysis intakas). Šie vandenvardžiai kildintini iš baltiškos šaknies *mar-, plg. prūsų mary „stovintis vanduo, įlanka, mãrės“, liet. marės, lat. mare.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Jurgis Reisgys