Johann Gottfried Herder

Herder Johann Gottfried (Johanas Gotfrydas Hèrderis) 1744 VIII 25Marunge (Rytprūsiai) 1803 XII 18Weimare (Vokietija), filosofas, rašytojas, etnologas. Martynas Liudvikas Rėza jį laikė prūsu: „Gaila, kad mūsų genialusis Herderis, nors kilimo prūsas, nemokėjo tos kalbos! Jo puiki vertėjo ranka kaip tik būtų galėjusi čia nuskinti kvapnių gėlių“ (pirmosios Prutenos knygos paaiškinimas Daina). Herderio gyvenimas ir veikla glaudžiai susiję su baltų tautomis bei jų kultūra. Iš lietuvių liaudies dainų mokėjusio savo tėvo Herderis jų buvo pramokęs ir pats. Herderis paskatino ir M. L. Rėzą parengti pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį Dainos oder Litthauische Volkslieder (1825). 1762–1764 Karaliaučiaus universitete studijavo mediciną, teologiją ir filosofiją. Įtakos turėjo filosofai Immanuelis Kantas ir Johannas Georgas Hamannas; jų rekomenduotas 1764–1769 mokytojavo Rygos katedros mokykloje, nuo 1765 dar ir pamokslininkas. Baltų kalbomis, liaudies poezija, papročiais, gyvenimo būdu Herderis ypač susidomėjo gyvendamas Rygoje. Kritikos raštais anksti sulaukė pripažinimo. 1770 susipažino su Johannu Wolfgangu Goethe, kurį paskatino domėtis liaudies dainomis ir Williamu Shakespeareʼu. J. W. Goethės pakviestas 1776 apsistojo Weimare, kur ir nugyveno savo amžių, prisidėjo prie „audros ir veržimosi“ dvasios, romantizmo, etnologijos, lyginamosios kalbotyros suformavimo. Herderis sukūrė naują požiūrį į tautų istoriją. Parašė daug filosofijos, istorijos, kalbotyros, literatūros mokslo ir kritikos veikalų, liaudies poetinės kūrybos tyrinėjimų, kuriuose paskelbė naujų originalių minčių apie tai, kad žmonijos tikslas yra humanizmo siekimas. Svarbiausias nebaigtas 1784–1791 rašytas jo darbas yra Ideen zur Philosophie der Geschichte der Menschheit [Žmonijos istorijos filosofinės idėjos]. Herderis buvo vadinamas „filosofijos Goethe“. Tautos savitumą išreiškianti kalba. Jis labai vertino latvių kalbą, o lietuvių kalbą apibūdino ištrauka iš Pilypo Ruigio Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimo. Dievo ir kartu gamtos balsas Herderiui buvo ir liaudies daina, pasaka, pasakojimas, mitologija, nes tai parodo individo ir visos tautos dvasią: „Poezija gyvena tautos ausyse, gyvų dainininkų lūpose ir arfoje <...> Dainos esmė yra dainavimas, o ne vaizdai. Jos tobulumas glūdi melodijoje, aistrų arba jausmų slinktyje, kurią galėčiau pavadinti senoviniu teisingu išraiškos būdu. Jeigu dainai šito trūksta, ji neskamba gražiai, poetiškai, nemoduliuoja, nesivysto, neplinta; gali būti kiek nori vaizdų ir paveikslų, spalvų junginių ir žavumo, bet tai jau ne daina.“ Natūraliu gamtos žmogumi Herderis laikė prūsą ir jo įpėdinį lietuvį. Lietuvių liaudies dainas jis prilygino Sapfo eilėms. Herderis savitą unikalų klimato ir gamtovaizdžio suformuotą tautos būdą įžvelgė liaudies kultūroje, kūryboje ir kalboje. 1773 buvo parengęs neišleistą Senųjų liaudies dainų rinkinį (Alte Volkslieder), kuriame buvo 2 lietuvių liaudies dainos. Sukaupęs daugiau medžiagos, Herderis dviejuose tomuose 1778–1779 paskelbė per pusantro šimto anglų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lietuvių, prancūzų, skalvių, škotų, totorių, vendų, vokiečių ir kitų tautų dainų. Herderiui jau mirus, istorikas Johannesas von Mülleris (1752–1809) Tübingene 1807 išleido antrąjį Senųjų liaudies dainų leidimą nauju pavadinimu Tautų balsai dainose (Stimmen der Völker in Liedern). Šia antrašte rinkinys ir įėjo į istoriją. Rinkinyje įdėtos 8 į vokiečių kalbą išverstos lietuvių liaudies dainos. Pažymėta, kad jos yra „lietuviškos“ (litauisch). Pirmojoje knygoje įdėtos 7 iš Johanno Gottliebo Kreuzfeldo gautos lietuvių liaudies dainos, o antrojoje – viena iš Pilypo Ruigio Tyrinėjimo imta daina. Rinkinio pradžioje Herderis įdėjo visoje Lietuvoje dainuotą meilės dainą Serganti jaunoji (Die kranke Braut). Vestuvinę mergvakario Mergelės atsisveikinimo dainą (Abschiedslied eines Mädchens) M. L. Rėza nurodo kilus nuo Labguvos. Lietuvos pajūrio žvejų daina yra Nuskendęs jaunosios žiedas (Der versunkene Brautring). Krokų Lankos ežero paminėjimas leidžia manyti ją atsiradus šiose apylinkėse. Išskirtinai įdomi Mergelės daina apie savo darželį (Lied des Mädchens um ihren Garten). M. L. Rėzos Dainose... ji vadinama Iškada daržely (Der Schaden im Garten). Dabar tyrinėtojų nustatyta, kad dainoje minimi „barzdoti vyrai“ yra ne jūra atplaukę skandinavai normanai, bet vestuvių apeigų persirengėliai. Istorinė-karinė Daina jaunojo raitelio (Lied des jungen Reiters) atitinka to paties pavadinimo dainą M. L. Rėzos Dainose... Rytprūsiuose, Klaipėdos krašte ir kitur Lietuvoje užrašytas iš kelių motyvų kontaminuojamas Nelaimingas gluosnis (Der unglückliche Weidenbaum). Kaip lietuviškai skambėjo daina Pirmoji pažintis (Die erste Bekanntschaft), nėra žinoma, nes jos nėra M. L. Rėzos dainyne. Panašią vestuvinę dainą gyvavus Mažojoje Lietuvoje paliudija kiti šaltiniai. Garsaus likimo susilaukė iš P. Ruigio Tyrinėjimo imta Sužadėtinės daina (Brautlied), prasidedanti eilute „Aš atsisakiau savo močiutei...“ Ją J. W. Goethe įdėjo į savo poemėlę – vaidinimą Žvejė (Die Fischerin). Herderio paskelbtos lietuvių liaudies dainos labai paskatino jų rinkimą ir tyrinėjimą; jos kaip lygiateisės atsistojo greta anglų, ispanų, italų, vokiečių liaudies poezijos. Herderis atvėrė lietuviškai dainai kelią į vokiečių literatūrą. Iš leidinio Tautų balsai dainose ne vienas rašytojas, mokslo žmogus šias dainas perkėlė į savo veikalus. Nuo 1936 skiriamos Herderio premijos Rytų Europos mokslininkams bei menininkams. 1994 ši premija paskirta kalbininkui Zigmui Zinkevičiui, 1998 – poetui Justinui Marcinkevičiui.

Ambraziejus Jonynas

Regina Sinkevičienė

Iliustracija: Johannas Gottfriedas Herderis / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: J. G. Herderio knygos „Stimmen der Völker in Liedern“ viršelis, 1978

Iliustracija: Alfonso Šešplaukio knygos „J. G. Herderis ir baltų tautos“ viršelis, 1995