marginė

margnė, moterų lietuvininkių dėvėtas viršutinis margintas drabužis. Istorinių šaltinių duomenimis, buvo keletas marginės raidos etapų. Theodoras Lepneris knygoje Der Preusche Littauer, 1690 [Prūsų lietuvis] rašė, kad moterys ir merginos žiemą ir vasarą vietoj prijuostės dėvi apdangalus (vok. Decken), kuriuos pačios išaudžia iš vilnonių siūlų ir nudažo raudonai, mėlynai, baltai ir geltonai tam tikrais dryžiais (vok. Strichen); juos vadina marginiais. Šie apdangalai 7 uolekčių (uolektis – 66–71 cm) ilgio ir 6 ketvirčių pločio. Vienas jų galas susiuvamas, paskui apvyniojamas per liemenį ir pritvirtinamas piršto pločio ir 2 uolekčių ilgio juostele. 1702 Johannas Arnoldas Brandas kelionių aprašyme mini, kad lietuvininkės virš marškinių padurkų užsiriša juostą, už jos užsikiša 3 ar 4 iš raudonų, mėlynų, baltų vilnonių siūlų pačių išaustas palas, vadinmas marginėmis, kiekvieną maždaug pusantro masto (mastas – 66–71 cm) pločio, priekyje ir užpakalyje užkeistas vieną ant kitos, o priekyje dar užsiriša prijuostę (Zursztas). Christophas Hartknochas veikale Alt-und neues Preussen, oder Preussischer Historien zwey Theile, 1684 [Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys] rašo, kad senovėje prūsės kūną apsivyniodavo skara, kaip tai daro dar mūsų laikais lietuvės. Jis pateikia iliustraciją Prūsė senovine margine, kurioje pavaizduota moteris, užsimetusi audinio palą per dešinįjį petį ir galą laiko rankoje. Jokūbas Brodovskis rankraštiniame žodyne (1744) teigia, kad marginė – tai dryžuotas vilnonis ar šilkinis merginų ir moterų drabužis, siekiantis kulnis, užsimetamas ant kairiojo peties, dešiniąją ranką paliekant nepridengtą, per juosmenį susijuosiamas. Martynas Liudvikas Rėza K. Donelaičio Metų paaiškinime rašo, kad marginė – tai lietuvių tautinis drabužis, raudonai dryžuotas vilnonis apdaras, kuris kabo nuo kairiojo peties iki kojų, prie liemens sujuosiamas diržu, dešiniąją ranką paliekant laisvą; kartais marginės galai ant kairiojo peties susegami metaline sege. 1782 Friedrichas Samuelis Bockas rašė, kad lietuvės dėvi 4 mastų ilgio ir mažiausiai 1 masto pločio languoto vilnonio audinio palas, apgaubiančias iš priekio, užpakalyje užkišamas už diržo. Eidamos į bažnyčią ant marginės prisijuosia 3 ar 5, 6 lengvas prijuostes. Pagal A. Kuntze (1884) marginė – tai pačių išaustas ilgas, klostuotas margas sijonas, šviesiai ir tamsiai raudonų juostų baltomis ir skersinėmis juostomis padalytas kvadratais. Otto Glagau (1869) teigė, kad šiandien reta bematyti šį lengvą drabužį, jį pakeitė koketiško trumpumo sijonėlis, siekiąs nuo liemens tik iki blauzdų. Šis irgi vadinamas margine, yra to paties rašto ir tokio pat spalvų derinio, paprastai vilnonis ir tik retai šilkinis. Marginė dar aprišama kokiu tuzinu lengvų prijuosčių, kurių viršutinė gausiai raštuota. Eduardas Gisevius prideda, kad Pagėgių apylinkėse lietuvininkių marginės dryžuotos, kitur – languotos, pačių austos ir kainuoja 18 talerių. Iš pradžių marginė buvo per vieną petį užsimetama marga skara, vėliau virto kelių nesusiūtų palų prisijuosiamu sijonu. Vydūnas knygoje Litauen in Vergangenheit und Gegenwart, 1916 [Lietuva praeityje ir dabar] rašo, kad XV ir XVI amžiais lietuvininkės dėvėdavo 2 keturkampes margas drobules: pirmoji jų juosiama po kairiąja pažastimi, o jos viršutiniai galai susegami sagtimi ant dešiniojo peties; antroji gaubiama iš kitos pusės, t. y. po dešiniąja pažastimi, o jos viršutiniai galai susegami sagtimi ant kairiojo peties. Per liemenį jas sujuosdavo juosta.

L: Hartknoch Ch. Alt- und neues Preussen... Frankfurt und Leipzig, 1684; Brand J. A. Reysen durch die Marck Brandenburg, Preussen... Wesel, 1702, S. 96; Lepner T. Der Preusche Littauer. Danzig, 1744, S. 67–68; Bock F. S. Versuch einer wirtschaftlichen Naturgeschichte von dem Königreich Ost-und Westpreussen. Dessau. Bd. 1. 1782; Nanke K. Wanderungen durch Preussen. Hamburg und Altona, 1800, S. 161; Kotzebue A. Preussens ältere Geschichte. Königsberg, 1808, S. 58; Rhesa L. Das Jahr in vier Gesängen. Königsberg, 1818; Kuntze A. Bilder aus dem preussischen Littauen. Rostock, 1884, S. 22; Gizevijus E. Tilžiškių lietuvininkų parvedliavimo aprašymas // Lietuvininkai. V., 1970, p. 155; Gizevijus E. Prūsų lietuvininkų liaudies gyvenimo scenos // Lietuvininkai. V., 1970, p. 129; Glagau A. Lietuvininkų buitis ir būdas // Lietuvininkai. V., 1970, p. 234–235.

Angelė Vyšniauskaitė

Iliustracija: Prūsė senoviška margine / Iš Hartknoch Ch. knygos „Alt- und neues Preussen, oder Preussischen Historie Zwey Theile“. Frankfurt-Leipzig, 1684