locmanas

lòcmanas, locas, uosto akvatorijos laivavedys. Klaipėdoje locmano prireikė jau statant pilį dėl sudėtingos įplaukos į uostą – iš jūros į Kuršių marias ir iš jų į Danę (kur buvo senasis uostas). Kadangi laivyba nebuvo reguliari, locmano tarnyba oficialiai neįteisinta. Prūsijos karalius Friedrichas II 1747 pasirašė Klaipėdos Uosto ir locmanų statutą. 1773 uosto statybos inspektorius Johannas Lilienthalis parengė uosto planą su navigacijos ženklų sistema. Įplaukos kryptį rodė krante pastatyti bakenai, vingiuotą laivo kelią tarp seklumų – plūdurai su vėliavėlėmis ir kiti ženklai. Plūdurų priežiūra buvo locmanų pareiga. Daugiausia darbo būdavo pavasarį ir rudenį (prasidedant ir baigiantis laivybos sezonui). Prieš žiemą locmanas parplukdydavo plūdurus į krantą, palikdavo tik vieną jų porą farvaterio pradžioje. Per žiemą locmanai remontuodavo ir dažydavo plūdurus, o po ledonešio vėl rikiuodavo juos palei farvaterį. Vasarą taip pat reikėdavo plūdurus taisyti dėl vėjo padarytos žalos. Klaipėdos locmanams audringoje jūroje būdavo sunku dirbti. Naudodami tam tikrą signalų sistemą locmanai per atstumą vairuodavo laivą, įplaukusį į Klaipėdos sąsiaurį. Nuo 1796 Klaipėdos uostas jau turėjo švyturį. 1807 pastatytas sargybos bokštas (vadinamasis Locų bokštas), kuriame locmanai ištisą parą pasikeisdami pro žiūronus stebėdavo jūrą. Apie atplaukiantį laivą locmanas pranešdavo skambindamas varpu. Locmanai nepasižymėjo stropumu, nes 1809 X 10 Friedricho Wilhelmo III pasirašytas Klaipėdos Uosto ir locmanų statutas pradėtas locmanų tarnybos pabarimu (rašyta apie netvarką ir piktnaudžiavimą, kenkiančius prekybai ir laivybai). Todėl naujame statute pateiktos itin smulkios instrukcijos locmanų vadui, patiems locmanams ir uosto meistrui. Laivui prisišvartavus locmanai turėjo prižiūrėti, kad niekas iš klaipėdiškių nepasirodytų ant denio, kol atvyks muitininkai (saugotasi kontrabandos). Locmanų tarnybą pagal statutą sudarė 12 vyrų: tarnybos vadas (komandoras), 2 vyresnieji (prisaikdinti locmanai) ir 10 eilinių. Juos skyrė Laivybos ir prekybos teismas išsirinkus tvirtus ir patyrusius jūrininkus. Kandidatūras siūlė tarnybos vadas ir pirklių organizacija. Pats vadas buvo tiesiogiai pavaldus Laivybos ir prekybos teismui. Locmanai su šeimomis gyveno bendrame name netoli sargybos bokšto, tik tarnybos vadas turėjo atskirą namą. Locmanai kasdien turėjo matuoti farvaterio gylį, plotį, smėlio seklumų kitimą. Tai atlikdavo eiliniai locmanai, vadas tas žinias papildydavo duomenimis apie vėją, vandens sroves, įplaukiančius bei išplaukiančius laivus. Locmanų vadas turėjo tai skelbti lentoje prie Biržos pastato. Locmanai ilgai plaukiojo atviromis irklinėmis valtimis. 1881 Klaipėdos locmanai jau turėjo 2 burinius katerius (vienas jų dieną plaukiodavo juroje ties priėmimo plūduru). Ramiu oru locmanai kaip ir anksčiau išplaukdavo irkline ar burine valtimi, o nuo rudens iki pavasario naudodavosi garlaiviu. Locmanų tarnybą 1888 ėjo 4 vyresnieji ir 16 eilinių. Locmanų tarnybos vadui priklausė ir laivų gelbėjimo stotys (Melnragėje, Kuršių marių pakrantėje ir Kopgalyje). XX a. pradžioje pagerėjo locmanų darbo sąlygos. 1899 vietoj senojo medinio locmanų bokšto pastatytas mūrinis 30 metrų aukščio patogesnis bokštas. Pagerėjo ir buities sąlygos: locmanams pastatytas 8 butų gyvenamasis namas, o jų vadui – atskiras pastatas. Po Pirmojo pasaulinio karo locmanų tarnyba Klaipėdoje sunkiai vertėsi dėl sumenkusios uosto krovinių apyvartos. 1923 dirbo vadas ir 12 locmanų; jie turėjo seną garlaivį ir garinį barkasą. Locmanų tarnyba dirbo po 24 val. 2 pamainomis. Nuo 1930 šalia senųjų vokiečių locmanų atsirado jaunų lietuvių, valstybės lėšomis įgijusių laivavedžių kvalifikaciją užsienyje. Iki 1939 įvairiu laiku locmanais Klaipėdoje dirbo: A. Rasiulis, S. Dagys, E. Sliesoraitis, K. Babarskis, M. Limba. Tačiau jie laikinai ėjo locmanų tarnybą, prieš skiriant juos į laivus. 1936 uosto vadovybė skundėsi, kad dėl specialistų stokos nepavyksta surinkti trečiosios pamainos, kuri būtina pagyvėjus laivybai. Uosto vadovybė bandė palengvinti locmanų darbą, įsakydama neteikti paslaugų mažesnės kaip 4 m grimzlės arba dažnai uoste besilankantiems laivams. Iki 1939 kovo locmanų tarnyba naudojosi dviem senais mediniais garlaiviais (1890 statytu Von Schlickmann, vėliau pavadintu Šarūnu, ir 1876 statytu Hagen, vėliau Aušra). Esant ramiam orui locmanai plaukdavo motorlaiviais Pilotas ir Audra.

L: Každailis A. Senieji uosto vartininkai // Klaipėda (Jūra), nr. 43–46, 1998.

Iliustracija: Locmanų bokštas Klaipėdoje, XIX a. / Iš Viktoro Raševskio rinkimo

Iliustracija: Locmanų uostas žiemą. Locmanai grįžta prie bokšto, kairėje – pirmasis rankinis kranas, apie 1900 / Iš leidyklos „Libra Memetensis“ archyvo