gelbėjimo stotys

gélbėjimo stõtys (pajūryje). Atšiaurioje Baltijos jūroje žūdavo daug žvejų, kartais suduždavo laivų. Vien tik per nakties audrą 1898 rudenį Klaipėdos–Liepojos ruože žuvo 111 žvejų. 1865 Vokietijoje buvo įkurta Skęstančiųjų gelbėjimo laivams sudužus bendrovė, kuri įrengė gelbėjimo stočių (vok. Rettungsboot-Station) tinklą. Tokios gelbėjimo stotys buvo pastatytos Nemirsetoje, Karklininkuose, Melnragėje, Kopgalyje, Juodkrantėje, Nidoje, pietinėje Kuršių nerijos dalyje ir Sembos pusiasalio pakrantėse. XIX ir XX a. sandūroje pajūrio kopose pastatyta standartinių raudonplyčių gelbėjimo stočių pastatų – erdvių elingų su dideliais vartais gelbėjimo valtims ir kitai technikai. Gelbėjimo stočių įgulą sudarydavo savanoriai iš vietos žvejų. Jiems vadovaudavo vietos žvejybos inspektorius, žvejų seniūnas ar kranto prievaizdas. Už skęstančiųjų išgelbėjimą jie būdavo premijuojami. Pačių gelbėtojų gyvybes buvo apdraudusi minėta bendrovė. Gelbėjimo stočių valtys buvo medinės, neskęstančios (su įtaisytomis „oro dėžėmis“), irklinės, laikytos ant specialaus arklinio vežimo. Įvykus nelaimei, įkinkyti arkliai pakrante greitai nuveždavo valtį vežime arčiau skęstančio laivo. Ten ją nuleisdavo į vandenį ir plaukdavo prie skęstančiųjų. Gelbėjimo stotys turėjo įvairios įrangos: šaudyklę trosui nusviesti link skęstančio laivo, trosu iki to laivo nuplukdomą gelbėjimo ratą – vienvietę kamštinę valtelę (vadinamą buja – kelnės). Gelbėtojai užsidėdavo kamštines gelbėjimo liemenes, naktį pasišviesdavo žibintais bei fakelais. XX a. viduryje atsirado motorinių gelbėjimo katerių. Kiekvieną vasarą būdavo rengiamos g. įgulų pratybos, mokytasi kuo greičiau nugabenti gelbėjimo valtį į reikiamą vietą ir nuleisti į vandenį, tiksliai nusviesti trosą taikinio kryptimi. Gelbėjimo stotys ne visada pajėgdavo padėti žūstantiesiems, bet dažnai ir pavykdavo. Nidos gelbėjimo stotis 1936 XII 17 išgelbėjo visą danų tristiebio laivo Amager įgulą. Sovietmečiu uždraudus laisvai išplaukti į jūrą buvo sunaikinti ir gelbėjimo stočių pastatai.

L: Tiškus F. Senosios pajūrio gelbėjimo stotys // Mokslas ir gyvenimas, 1982, nr. 7, p. 32.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Skęstančio laivo gelbėjimo darbai. Iššauti gelbėjimo trosai, į jūrą leidžiama gelbėtojų valtis / Iš žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“, 1982, nr. 7

Iliustracija: Nida. Laivų gelbėjimo stotis. XX a. pradžia. Atvirukas. Išleido O. Ziegleris Karaliaučiuje / Iš Aleksandro Kubilo rinkinio