ligoninės

ligóninės, stacionaraus ligonių gydymo ir tyrimo įstaigos. Ligoninės, kuriose dirbamas mokslinis darbas, rengiami gydytojai, vadintos klinikomis. Geldapėje ligoninė veikė jau XVIII amžiuje. Pirmuoju vyriausiuoju gydytoju dirbo Wiethölteris, po jo – Wilhelmas Krause. Buvo apie 200 lovų, atskiras vidaus ligų skyrius, atliktos kvalifikuotos operacijos. 1809 prie Švč. Marijos vardo ligoninės Lyvenikėje įkurta Karaliaučiaus Alberto universiteto vidaus ligų klinika. Pirmasis jos vadovas – prof. V. Remeris. 1814 šios 1igoninės patalpose įsteigta chirurgijos klinika (vadovas prof. Karlas Ungeris). Jai įrengti skirta nemažai karališkosios labdaros lėšų. Klinikoje buvo operacinė, moterų, vyrų, sergančiųjų užkrečiamosiomis ligomis, pooperacinės palatos. Jose stovėjo ąžuolinės lovos, spintelės, kėdės; ligoniai gaudavo patalynę, higienos reikmenis. Specialiose lentelėse buvo užrašoma ligonio vardas, pavardė, amžius, liga, paskirti vaistai, dieta ir gydytojų žymėjimai. Ligoniai būdavo periodiškai apžiūrimi, ypač rūpintasi švara ir higiena. Naudota tvarsliava, vonios, garai, dušai, elektriniai ir galvaniniai aparatai, operacinės įranga – prietaisai kaulų lūžiams bei išnirimams gydyti, operaciniai stalai, tempimo aparatai ir kita. Buvo skiriamos dietos. Neturtingiems ligoniams už gydymą reikėjo mokėti 4 talerius per mėnesį. Turtingiesiems įrengtos brangesnės palatos, geresnis aptarnavimas, bet vaistų asortimentas mažai skyrėsi nuo neturtingųjų. 1816 VIII 22 prof. K. Ungerio rūpesčiu atidaryta chirurgijos poliklinika. Ji teikė medicinos pagalbą ne tik chirurginėmis, bet ir vidaus, akių ligomis sergantiems ligoniams, nėščioms moterims bei gimdyvėms. Poliklinikoje būdavo išrašomi vaistai, daromos nedidelės operacijos (pvz., kraujo nuleidimas, zondavimas, pūlinių atvėrimas, dantų traukimas ir kita). Negalintieji atvykti lankyti namuose. Nemažai darbų poliklinikoje atlikdavo praktikantai. Neturtingiems miesto ligoniams nemokamai skirta vaistai, tvarsliava, bandažai ir net maistas. 1860 poliklinika sujungta su chirurgijos klinika, 1877–1914 keletą kartų perstatinėta, plėsta, tobulinta, atsižvelgiant į medicinos mokslo naujoves. 1881 VII 1 pastatyta nauja 110 vietų chirurgijos klinika, kurioje naudoti pažangiausi gydymo metodai, čia pradėta taikyti aseptika, septika, narkozė – svarbūs to meto atradimai; kiek vėliau atsirado rentgeno aparatai. 1914 klinika paversta karo ligonine, tačiau po metų ši ligoninė iškelta kitur, o chirurgijos klinikoje vėl rengti nauji gydytojai. Karaliaučiaus Alberto universiteto klinikos buvo ne tik gydymo, bet ir gydytojų mokymo įstaiga. Žymiausi čia dirbę medikai: dr. Paulius Leopoldas Friedrichas, prof. Antonas Eiselbergas. Klaipėdos miesto ligoninė, kaip ir Karaliaučiuje, įsteigta 1809. Iš pradžių ji įrengta buvusiame tvirtovės komendanto name. 1825 mieste buvo 3 gydytojai ir 1 chirurgas. Jie aptarnavo apie 7000 žmonių. 1841 miesto ligoninėje gydėsi 260 ligonių, praktikavo 8 gydytojai. Įkūrus Klaipėdos apskritį, 1817 įsteigta apskrities ligoninė. Iki 1887 ji neturėjo nuosavų patalpų, todėl nuolat kilnota, nuomoti privatūs pastatai įvairiose miesto dalyse. 1887 ligoninė persikėlė į Kulių Vartų gatvę. 1899 (ar 1897) prie Klaipėdos atidaryta raupsuotųjų ligoninė – leprozoriumas. Visos šios Klaipėdos miesto ligoninės priklausė vietos valdžiai. 1931 Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos ir jos pirmininko dr. Roko Šliūpo iniciatyva pradėta statyti ir 1933 VI 20 atidaryta Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninė. 1891 pastatyta dalis Gastų apskrities ligoninė su operacine, gydytojo kabinetu, 40 lovų ligoniams. Pastatas šildytas krosnimis, apšviestas dujomis. Pirmais metais čia gydėsi 300, 1913 – 410, 1925 – 1000 ligonių. Pirmasis Gastų ligoninės vadovas – Forstreuteris, po jo – Franzas, Marcuse ir kiti vyriausieji gydytojai. 1913 pastatytas ligoninės priestatas, kuriame įrengtas infekcinių ligų skyrius, moderni operacinė. Per Pirmąjį pasaulinį karą čia gydėsi abiejų kariaujančių pusių sužeistieji. 1915 rugpjūtį Tėviškės moterų sąjunga (vok. Vaterländischer Frauerverein) įsteigė joje karinę ligoninę (vok. Vereinslazarett), pavaldžią Tilžės Garnizono ligoninei. Moterų sąjungos rinko aukas ir rūpinosi ligonių maitinimu. 1918 X 1 karo ligoninė vėl tapo apskrities ligonine. 1922 ir 1929, išplėsta ir aprūpinta modernia įranga, ji tapo krašto ligonine. Čia veikė 6 skyriai: 2 vyrų, 2 moterų, 1 vaikų ir 1 infekcinis. Erdviose palatose – 140 lovų ligoniams; dirbo 3 gydytojai, 17 medicinos seserų ir 2 patarnautojos. Įrengta rentgeno patalpa, šviesos, šiluminės terapijos (diatermijos), soliukso (vadinamosios kalnų saulės) kabinetai; taikyta maudymosi terapija, įvairios vonių rūšys. 1930 aplink ligoninę užveistas gražus parkas. Šilutės ligoninė atidaryta 1892 X 10 Hugo Scheuʼaus dovanotame žemės sklype Šyšos upės kairiajame krante. Per Pirmąjį pasaulinį karą Šilutėje įsteigta karo ligoninė. 1896 IV 1 atidaryta Tilžės miesto ir apskrities ligoninė. Jai vadovavo dr. Vangehris, vėliau dr. Rehbergas. Veikė terapijos, 1904 įrengtas chirurgijos (vadovai prof. Eiselbergas, Garrė, dr. Lengnickas), vėliau – ginekologijos (gydytojas Davidas), o nuo 1930 – vaikų ligų (vadovė dr. Charlotte Detlefs) skyriai. Iš viso Tilžės ligoninėje buvo 330 lovų, moderni rentgeno įranga, izoliatorius. Prie ligoninės veikė privatus chirurgijos skyrius su daugeliu padalinių. Apie 1910 Tilžėje atidaryta tuberkuliozės ligoninė (vyriausiasis gydytojas dr. Rehbergas). Moderni 80 lovų ligoninė 1913 pastatyta Girdavoje. Jai vadovavo vyriausiasis gydytojas Stollis, nuo 1930 – Jacobsonas. Dirbo 1 gydytojas ordinatorius, medicinos seserys ir slaugytojos. Veikė chirurgijos, vidaus ligų, kūdikių ir vaikų skyriai, buvo rentgeno kabinetas, izoliatorius. Girdavoje ir Nordenburge dar dirbo 5 laisvai praktikuojantys gydytojai. XX a. pradžioje veikė Įsruties apskrities ligoninė. 1933–1945 jai vadovavo dr. K. Wiedwaldas, dėl jo organizacinių gabumų ligoninė dirbo pelningai, nuolat tobulėjo. Čia būdavo diegiami naujausi mokslo laimėjimai, medicinos studentai mielai atlikdavo praktiką ir įgydavo gerą profesinį pasirengimą.

L: Apie medicinos mokslo ir praktikos istoriją Lietuvos pajūryje. Palanga, 1992; Der Kreis Elchniederung, I, Hannover, 1966; Kirschner M. Zur hundertjährigen Geschichte der Chirurgischen Universitätsklinik zu Königsberg i Pr., Berlin, 1922; Scholz H., Schroeder P. Ärtztein Ost- und Westpreußen, Würzburg, 1970.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė žiūrint iš Vytauto Didžiojo gimnazijos, 1938 / Iš Viliaus Bendiko albumo

Iliustracija: Šilutės apskrities ligoninė, apie 1933. Atvirukas. Šilutės fotografo H. Philipelio leidinys / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo

Iliustracija: Metų kūdikio skiepijimo lapelis, 1935 / Iš Algirdo Gliožaičio albumo

Iliustracija: Rusų karo lauko ligoninė per I pasaulinį karą. Atvirukas išleistas Berlyne / Iš Dionizo Varkalio rinkinio

Iliustracija: Žydkiemio karo ligoninė Geldapės apskrityje I pasaulinio karo metais / Iš Gedimino Bendinsko rinkinio

Iliustracija: Įsruties ligoninė, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Geldapės ligoninės operacinė, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Tarp Klaipėdos gydytojų žinomas chirurgas lietuvininkas Osvinas Kybrancas (1928–2010), 1970