Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė

Klapėdos Raudónojo Krỹžiaus ligóninė, 1931–1933 statyta Lietuvos vyriausybės bei Raudonojo Kryžiaus organizacijos lėšomis (archit. R.Steikūnas; statė klaipėdiškė Domaičio firma). Atidaryta 1933 VI 20. Erdviame triaukščiame pagrindiniame korpuse veikė vidaus ligų, chirurgijos ir ginekologijos (kartu su gimdymo) skyriai, vienu metu galintys priimti apie 100 ligonių. Įrengta modernia medicinos aparatūra aprūpintos 4 operacinės, laboratorijos, rentgeno, elektros terapijos kabinetai, vonios. Rūsyje – katilinė, virtuvė, skalbykla, nedidelis krematoriumas, dezinfekcijos bei kitos pagalbinės patalpos. Greta suprojektuotas medicinos personalo gyvenamasis korpusas. Statybos sąmatinė vertė 1 150 000 Lt, medicinos įranga kainavo dar apie 500 000 Lt. 1936 papildomai įsteigta ausų, nosies ir gerklės ligų skyriai su ambulatorija, 1937 – vaikų ambulatorija, Raudonojo Kryžiaus draugijos išlaikytas Sveikatos centras. 1936 pristatytas gyvenamojo komplekso IV aukštas, 1938 statybos tęstos, tačiau dėl nacių invazijos darbai nebaigti. Ligoninėje dirbo 12 etatinių gydytojų, 20 medicinos seserų bei akušerių. Vadovas Juozas Ciplijauskas (jis buvo ir ligoninės ginekologijos skyriaus vedėjas). Per trumpą laiką ligoninė įgijo gerą vardą: 1933 joje gydėsi 2 455, o 1938 jau 9 824 asmenys (iš jų atitinkamai 435 ir 1 499 buvo Klaipėdos krašto gyventojai). Vienu metu priimta apie 150–160 ligonių. Kasmet atlikta po 500–600 sudėtingų operacijų, daugiau nei 5 000 laboratorinių tyrimų. Besigydantieji I klasės sąlygomis už dieną mokėjo 15 Lt, II klasės – 10 ir III klasės sąlygomis – 6 Lt. Gydytojo mėnesio uždarbis 2 000–4 000, medicinos sesers – 1 500 Lt. 1934 rengtos medicinos seserys. Kursai truko 2 metus. 1936 išleista I laida – 11 medicinos seserų, 1938 – 11, 1939 – 17. 1939 III 22 naciams užėmus kraštą, daugelis besigydančiųjų paliko ligoninę (iš 160 liko 60). Naujoji valdžia paskyrė ligoninės prižiūrėtoją komisarą. Lietuvos vyriausybės nurodymu ligoninė evakuota į Kauną.

L: Ciplijauskas J. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos ligoninės 1933–1938 metų veikla // LTSR medicina, 1940, nr. 5, p. 128–137; Garalis K., Marcinkus J. Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninė 1933–1998. Klaipėda, 1998.

Albertas Juška

Iliustracija: Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė, 1997