Lietuvių Evangelikų Liuteronų Išeivijos ir Tremties Bažnyčia

Lietùvių Evangèlikų Liuterõnų Išeivjos ir Tremtiẽs Bažnýčia. l. Lietùviai evangèlikai liuterõnai išeivjoje nuo XIX a. pabaigós iki 1945. Seniausios lietuviškos evangelikų liuteronų bendruomenės, kuriose buvo ir Mažosios Lietuvos išeivių, įkurtos JAV XIX a. pabaigoje. Kunigas Martynas Keturakaitis 1895 pirmasis organizavo lietuviškas evangelikų pamaldas Filadelfijoje, 1900 Evangelikų liuteronų lietuvišką Jeruzalės parapiją Collinsvillėje, 1903 St. Louise ir 1910 Ziono evangelikų liuteronų parapiją Čikagoje. Vėliau įsikūrė dar kelios (dabar nebeveikiančios) parapijos: Bostone, Naugatucke, Bridgeporte, Brukline, Los Angelese, Detroite. Leido periodinę spaudą: Tiesos Kelią (1906–1909 Filadelfijoje ir Brukline, redaktorius kunigas Petras Drignaitis), Pasiuntinį (1920–1921 Čikagoje, redaktorius kunigas J. J. D. Razokas), Paslą (1922–1934 ten pat, redaktorius kunigas J. Rozakas). T. p. leido religinio turinio knygas: P. Drignaičio Reformacija (1913), J. Rozako Giesmių knyga (1927).

2. Lietùviai evangèlikai liuterõnai išeivjoje po 1945. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviai evangelikai išeiviai, pabėgėliai ir išvietintieji Vokietijoje organizavo pamaldas, rūpinosi jaunimo auklėjimu ir spauda lietuvių kalba. Lietuvių Evangelikų Liuteronų Išeivijos ir Tremties Bažnyčia įsikūrė 1948 XII 7–12 Imbshausene (Vakarų Vokietija) kaip nepriklausanti nuo Tėvynėje likusios Evangelikų Liuteronų Bažnyčios. 1946 XI 9–10 Lebenstedte sudaryta bendra (jungtinė) Evangelikų Lietuvių Bažnyčia. Tačiau norint gauti paramą iš konfesinių pasaulietinių bažnytinių sąjungų, nutarta atkurti tradicines ir savarankiškas Evangelikų Liuteronų ir Evangelikų Reformatų Bažnyčias. Pradžioje Lietuvių Evangelikų Liuteronų Išeivijos ir Tremties Bažnyčia vienijo tik lietuvių pabėgėlius Vakarų Vokietijoje, bet daug kam emigravus į užjūrį, išplėtė savo veiklą ir Šiaurės Amerikoje (JAV, Kanada), o kuriam laikui ir Didžiojoje Britanijoje, Australijoje. Taip pirmą kartą susikūrė vien Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvius vienijanti Evangelikų Liuteronų Bažnyčia. Lietuvių Evangelikų Liuteronų Išeivijos ir Tremties Bažnyčiai priklausė apie 20 tūkstančių tikinčiųjų, kuriuos aptarnavo apie 10 kunigų. 1948 vyriausiąją bažnytinę tarybą sudarė senjorai Adolfas Keleris ir Ansas Trakis bei vicesenjoras Jazepas Urdzė ir reikalų vedėjas Fricas Šlenteris. Vakarų Vokietijoje likusieji evangelikai liuteronai susirinko į sinodus 1955 IV 23–24 ir 1959 IV 25–26 Wehnene, kur sprendė savo reikalus. Iki 1980 Lietuvių Evangelikų Liuteronų Išeivijos ir Tremties Bažnyčiai vadovavo A. Keleris (m. 1983), 1980–1986 A. Trakis, nuo 1991 vyskupas Hansas Jurgis Dumpys (du pastarieji mažlietuviai). Vokietijoje nebuvo įkurta teisiškai savarankiškų Lietuvių Evangelikų Liuteronų Išeivijos ir Tremties Bažnyčios parapijų, veikė tik tikinčiųjų grupės stovyklose, vėliau atskiruose miestuose (nors jos save vadino parapijomis). Tikintieji iš tikrųjų priklausė vokiškoms parapijoms ir tik retkarčiais susirinkdavo į lietuviškas pamaldas. Juos aptarnaudavo kunigas A. Keleris ir J. Urdzė, vėliau Fricas Skėrys, kartais vokiškose parapijose dirbantieji lietuviai kunigai, pirmiausia Adomas Gelžinius. Šiaurės Amerikoje po 1952 susikūrė 6 savarankiškos lietuvių parapijos, iš jų gyvuoja 4 (Evangelikų liuteronų lietuviška Jeruzalės parapija Collinsvillėje, Toronto lietuvių liuteronų Išganytojo parapija, Lietuvių evangelikų liuteronų Tėviškės parapija Čikagoje, Ziono evangelikų liuteronų parapija Čikagoje), iš dalies vienijančios ir kitų tautybių tikinčiuosius. Šių nedidelių parapijų, susibūrusių po 300–440 šeimų, veikla itin aktyvi: išlaiko kunigus, turi ar turėjo bažnytinius. chorus (pvz., Lietuvių evangelikų liuteronų Tėviškės parapijos Čikagoje choras). Vokietijoje tikinčiųjų lietuvių evangelikų visą laiką mažėjo. Nors 1958–1970 laikotarpiu į Vokietiją emigravo apie 10 000 lietuviškai kalbančių evangelikų liuteronų, daugelis jų neprisidėjo prie lietuviškų parapijėlių. Po 1990 Lietuvių Evangelikų Liuteronų Išeivijos ir Tremties Bažnyčia susiskaldė – dabar jai priklauso tik dalis Vokietijos lietuvių evangelikų liuteronų, kuriuos aptarnauja kunigė Tamara Kelerytė-Schmidt. Kiti sudaro savarankiškas grupeles. 2001 iš viso Lietuvių Evangelikų Liuteronų Išeivijos ir Tremties Bažnyčiai dar priklausė apie 2000 tikinčiųjų Šiaurės Amerikoje ir apie 500 Vokietijoje. Kadangi apie trečdalis šios Bažnyčios narių yra mažlietuviai, Bažnyčia stengėsi sujungti kiek skirtingas abiejų grupių (Mažosios ir Didžiosios Lietuvos) tradicijas. Po 1990 Lietuvoje tarp Lietuvių Evangelikų Liuteronų Išeivijos ir Tremties Bažnyčios ir Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Lietuvių Evangelikų Liuteronų Išeivijos ir Tremties Bažnyčia leido periodinę spaudą: Vakarų Vokietijoje – Tiesos Balsą (1947), Evangelikų Kelią (1947–48), Sandorą (1948–1949), Jaunimo Ratelį (1950–1955), Svečią (nuo 1955, vėliau JAV); JAV – Gimtinės Garsus (1946–1948, kartu su evangelikais reformatais), Evangelijos Žodį (1951–1955), Kelią (1958–?), Švyturį (1940–1952, baptistų), Evangelijos šviesą (1951–?, baptistų); Kanadoje – Mūsų Dienas (1951, kartu su evangelikais reformatais). Lietuvių Evangelikų Liuteronų Išeivijos ir Tremties Bažnyčia leido religinio turinio knygas: M. Preikšaitis išleido M. Liuterio Mažąjį katekizmą ir giesmynėlį (1946), J. Pauperas – Katekizmą ir giesmyną (1947), Giesmes (Lietuvių jaunimo būrelio leidinys. 1951), A. Pėteraitis Surinkimai Prūsų Lietuvoje (1952), Palydovas lietuviui evangelikui svetur (1952), J. Pauperas parašė veikalą Reformacijos veikėjai ir jų įtaka Lietuvoje (1955), A. Keleris Evangelikų Giesmyną (1958), K. Gudaitis knygą Lietuviai evangelikai (1957), V. Kurnatauskas Evangelikų tikybos knyga lietuviams tremtyje (1960), kita.

LE

Arthur Hermann

Iliustracija: Lietuvių Evangelikų Liuteronų Bažnyčios išeivijoje VI sinodo dalyviai Annaberge (Vokietija). Pirmoje eilėje iš kairės kunigai: H. Dumpys, P. Putcė, Vyr. Tarybos pirmininkas J. Juozupaitis, Vakarų Vokietijos atstovas dr. G. Klapper, vyskupas J. Kalvanas (vyresnysis), M. Klumbys ir Fr. Skėrys, 1988 / Iš žurnalo „Svečias“, 1988, nr. 3

Iliustracija: Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Kalvanas (vyresnysis) su ordinuotais diakonais: kunigu diakonu dr. M. Trautrimu (JAV), diakonu R. Baliuliu ir T. Keleryte-Schmidt (Vokietija), 1988 / Iš žurnalo „Svečias“, 1988, nr. 3

Iliustracija: Lietuvių evangelikų jaunimo suvažiavimas Berchtesgadene, 1949 VII 21 / Iš Anso Lymanto archyvo